Tendencijos 2017. IT VADOVŲ BALSAS.

2017 metų vasarą Atea apklausė daugiau nei šimtą Lietuvos valstybinių ir privataus sektoriaus didžiausių organizacijų vadovų, atsakingų už informacines technologijas. Apklausos duomenimis, tarp aktualiausių temų vyravo saugumo klausimai. IT vadovai sprendžia iššūkius, susijusius su asmens duomenų apsauga ir duomenų apsauga darbuotojų darbo vietose. Net 70 proc. IT vadovų mano, kad naudojamų įrenginių apsaugos klausimas jiems yra aktualus. Taip pat aktualūs ir asmens duomenų apsaugos bei vidinio tinklo saugumo klausimai.

Susidomėjimas saugumo klausimais svarbus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – reali patirtis. Net 19 proc. apklaustųjų teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių jų organizacijos daugiau ar mažiau nukentėjo nuo programišių atakų. Per ilgesnį laikotarpį, suprantama, nukentėjo dar daugiau įstaigų. IT padaliniai jau turi faktinių duomenų, padedančių įvertinti atakų, prarastų duomenų, neveikiančių sistemų žalą, todėl galima tiksliau įvertinti ir investicijų į saugumo sprendimus atsiperkamumą. Kitas veiksnys – augantys reikalavimai. Vis daugiau valstybinių institucijų turi atitikti reikalavimus, užtikrinančius informacijos saugumo valdymą pagal ISO 27001 standartą. Vis dažniau iš paslaugų teikėjų to reikalauja ir komerciniai klientai. Be to, artėja naujo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) įsigaliojimas. IT padaliniai patiria ir formalų spaudimą susitvarkyti informacijos saugos procesus, dokumentaciją, įdiegti stebėsenos ir kontrolės įrankius. Galiausiai trečiasis veiksnys – tai rinkos balsas: dažnos konferencijos, konkuruojantys saugumo sprendimų gamintojų pristatymai, mokymai, duomenų nutekinimo atvejų atgarsiai žiniasklaidoje, aktyvi saugos technologijų ekspertų socialinė komunikacija formuoja IT vadovų nuostatas.

Šie trys veiksniai (reali patirtis, teisinis spaudimas ir socialinis aktyvumas) lėmė tokį rezultatą: 80 proc. IT vadovų teigia, kad per pastaruosius 12 mėnesių sustiprino informacijos saugos politiką įstaigose, o 53 proc. planuoja arba vykdo suplanuotus veiksmus, kad 2018 metais atitiktų BDAR reikalavimus.

Apklausos rezultatai rodo, kad saugumo klausimai nustelbia kitas sritis. Nors rinkoje daug kalbama apie hibridinio debesies infrastruktūros ekonominius ir technologinius privalumus, ir tai laikoma aktualiausia IT tendencija pasaulyje, tačiau tik 36 proc. Lietuvos IT vadovų ją laiko aktualia. Taip pat vertinama ir kita dar naujesnė tendencija – programine įranga grįsta infrastruktūra. Nors gamintojai neriasi iš kailio, o IT specialistų atlyginimai kyla kaip ant mielių, šios tendencijos Lietuvoje nesulaukia tikro proveržio. Galima spėti, kad valstybiniame sektoriuje koją kiša investicijų į IT infrastruktūrą stabdymas ir sprendimų dėl duomenų išorėje valdymo nepriėmimas. Privačiame sektoriuje stabdžių mažiau, tačiau kai nėra formalaus „spaudimo“ (šiuo atveju jam lyg nėra pagrįstos priežasties), įmonės renkasi konservatyvesnį kelią – nevykdant reikšmingų pokyčių naudoti ir plėsti turimą infrastruktūrą.

Dar viena neįvertinta sritis – suteikti pagalbą darbuotojams tapti mobilesniais, pasiekti duomenis iš bet kur (tik 40 proc. laiko šią temą aktualia). Nelengva paaiškinti šį paradoksą. Mobiliųjų įrenginių valdymo (MDM) sprendimų pasirinkimas auga, apie juos daug kalbama, tačiau sistemų diegimų vykdoma nedaug. Nors, atrodytų, kad dauguma atvejų MDM sprendimai išsprendžia pačią aktualiausią Lietuvos IT vadovų įvardijamą problemą, t. y. darbuotojų įrenginiuose esamų duomenų apsaugą. Galima tik interpretuoti, kad IT padaliniai nori užtikrinti darbuotojų įrenginiuose laikomų duomenų saugumą, apribodami jų mobilumą arba prieigą prie duomenų, t. y. jie renkasi konservatyvų kelią. Lieka tikėtis, kad tai tik rinkos inercija ir dauguma IT padalinių seks pirmaujančiųjų pėdomis – užtikrins darbuotojų mobilumą ir neribotas galimybes kurti vertę savo organizacijai neprisirišant prie darbo vietos. Nors Lietuvos IT vadovai kasdien savo dėmesį maksimaliai skiria kovai su saugumo grėsmėmis, jie gana pozityviai prognozuoja naujausių technologijų taikymą savo organizacijose. Kiek daugiau nei trečdalis, 34 proc., tiki, kad ateityje veiklai pritaikys „blockchain“ technologijas, 49 proc. – daiktų interneto sprendimus ir net 94 proc. – duomenų analizę. Tai ženklas, ir Atea ateinančiais metais šioms trims kryptims skirs daugiau dėmesio siekdami plėsti kompetencijas ir siūlydami sprendimus savo klientams.