IT tendencijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje

Šaltinis: www.pinigukarta.lt

Kas lemia IT plėtrą? IT kūrėjai, pasakysite. Bet jei kuriami produktai, reikia, kad kažkas juos ir naudotų, ar ne? Ir didžiausios apsukos IT versle pasiekiamos ne privačiame sektoriuje, o ten, kur naudojami korporatyviniai sprendimai.

Kompanija „Atea“ atliko gana unikalų tyrimą – apklausė 200 įmonių IT vadovų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Stabilumas prieš inovacijas

„Jei norite parduoti produktą estui, sakykite, kad jis pirmas tai turės. Jei norite parduoti produktą lietuviui – sakykite, kad jau visi kaimynai turi ir naudoja“ – su šypsena lūpose apibendrino padėtį pranešimą pristačiusi „Social Information Center“ (SIC) tyrimų strategijos direktorė Rūta Gaudiešienė.

Nors pranešime pateikti duomenys galbūt ir ne tokie skaudūs – į IT naujoves yra linkę 91% Estijos, 78% Lietuvos ir 63% Latvijos įmonių. O virtualizacijos srityje mes su estais esame lygūs – šios srities skvarba įmonėse tiek pas mus, tiek Estijoje siekia 88%, tuo tarpu Latvijoje – 82%. Bet estai užtikrintai pirmauja vaizdo konferencijų naudojamumo ir mobiliųjų įrenginių integravo srityse.

Tiesa, specialistai įžvelgia didelį vaizdo konferencijų potencialą Lietuvoje.

Atlikus tyrimą, „Atea“ ir SIC apibendrindami išskyrė du vadovų tipus – „optimizuotojus“ ir „vystytojus“. Pirmųjų daugiau – 59%.

Pasirodo, aktualiausia IT naujove tampa programinė įranga kaip paslauga – tą nurodė net 29% IT skyrių vadovų. Antra pagal populiarumą naujovė – darbo vietų virtualizacija. Nuotolinis darbas pagaliau įsigali, ar ne?

Kylanti virtualizacijos banga

Dalinę virtualizaciją teigia atlikusios 77% visų apklaustų įmonių, pilną – 12%. 11% virtualizacijos išvis nenaudoja.

Fiziniais serveriais šiuo metu naudojasi 86% apklaustų Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių. 57% naudoja lokalią virtualizaciją, 53% – privatų debesį. Planuojama, kad po trejų metų privatus debesis kils, o fizinių serverių ir lokalios virtualizacijos populiarumas kris.

Paprašyti nurodyti įžvelgiamus virtulizacijos plitimo ir naudojamumo barjerus, 71% respondentų nurodė papildomas išlaidas ir abejones, ar gaus pridėtinę vertę, apie pusę nurodė ir patirties dirbant su virtuliazacija ir pavyzdžių trūkumą. Virtualių sprendimų saugumu suabejojo tik trečdalis IT vadovų.

Didžiausiais virtualizacijos privalumais buvo pripažintas infrastruktūros lankstumas, plečiamumas, lengvas naujų sistemų diegimas (tą nurodė 90% įmonių IT vadovų), 61% tiki lengvu infrastruktūros valdymu, 59% – kaštų taupymu ir beveik pusė – tikslesniu sąnaudų paskirstymu.

Vaizdo konferencijos

Vertinant visas tris valstybes bendrai, įsigytais vaizdo konferencijų sprendimais naudojasi 76% apklausos respondentų. Nemokamomis komunikacijos programomis naudojasi 49%, o užsisako paslaugas iš tiekėjų – 12% atsakiusiųjų. Iš besinaudojančių nemokamai, tokiu sprendimu patenkinti 75% – akivaizdu, kad stengiamasi taupyti, nes iš viso nesidomėjusių šia paslauga ir jos nauda tėra 20%.

37% bendrauja bent kartą per mėnesį su kontaktais savo šalyje, 32% – bent kartą per mėnesį užsienyje. Kalbant apie vaizdo konferencijų barjerus – 46% nurodė, kad gyvas bendravimas ir susitikimas vis dėlto yra efektyvesnis, o 43% pareiškė, kad jie šiam komunikacijos būdui nejaučia poreikio – išvažiuojami susitikimai jų praktikoje reti. Kad tai brangu, nurodė tik 23% respondentų.

Užtat 84% įmonių IT vadovų sutiko, kad vaizdo konferencijos įtakoja greitesnį susirinkimų organizavimą, 79% yra įsitikinę, kad tai sutaupo kelionės išlaidas, bet tik 10% vaizdo konferencijas nurodė kaip galimybę darbuotojams dirbti iš namų.

Darbo mobilumas

74% apklaustų įmonių leidžia dirbti nuotoliniu būdu, bet tik tam tikromis aplinkybėmis. Laisvai pasirinkti, kurioje vietoje dirbti, leidžia tik 8% darboviečių, o 18% leidžia dirbti tik įmonės biure.

57% atsakiusiųjų nurodė, kad darbuotojas privalo dirbti biure, nes tokia darbo specifika. Lygiai tiek pat nurodė ir tai, kad įmonė turi sukūrusi sąlygas dirbti biure, todėl nemato poreikio ką nors keisti. 52% mobilumą nurodė kaip grėsmę įmonės duomenų saugumui, trečdalis yra įsitikinę, kad dirbant nuotoliniu būdu, nukenčia komandinio darbo efektyvumas, o ketvirtis mano, kad nuotolinis darbas mažina paties darbuotojo efektyvumą.

Kaip skirstomi pinigai

Įdomu tai, kad 71% apklaustų įmonių teigė nerenkanti statistinės finansų sklaidos IT sektoriuje. Arba, žinoma, nenorėjo ja pasidalinti. Bet likę nurodė, kad daugiausia finansų skiria programinei įrangai – 31%. Antroje vietoje – techninė įranga su 26% ir tik trečioje vietoje yra finansai IT personalui – 20%. 19% dar skiriama paslaugų pirkimui iš šalies.

52% išlaidų sunaudojama kasdienių operacijų palaikymui, 27% skiriama įmonės augimui užtikrinti, o 21% IT biudžeto skiriama verslo pokyčių įgyvendinimui.
Didžiausioji dalis – 36% įmonių IT biudžetą planuoja prieš 1-3 mėnesius, 33% – prie6 3-6 mėn.

Išvados

Svarbiausiomis tyrimo išvadomis „Atea“ ir SIC paskelbė tai, kad IT vadovai dalyvauja verslo strategijų kūrime, bet sprendimai diegti naujas technologijas priimami gana sunkiai. Taip pat pastebima stipri „vidaus debesies“ tendencija ir silpnokai atrodanti „viešų debesų“ perspektyva.

Tyrėjų nuomone, apklausa atskleidė ryškų mobilumo tendencijų potencialą, o IT išlaidos tik didės – ir ypač personalui, todėl svarbu tobulinti infrastruktūros valdymą.

O ką galime pamatyti mes? Kad į naujoves dar žiūrima gana atsargiai, bet paniškai jų nebijoma. Tolyn žengiama apgalvotai ir turint konkrečius lūkesčius, o ne svaičiojant apie neapibrėžtai šviesų kompiuterizuotą rytojų. Ten, kur yra galimybė, taupoma. Nors kartais galbūt verta paskaičiuoti, kas iš tiesų yra pigiau?