E. sveikatos sistemos diegimas Klaipėdos apskrityje

E. sveikatos sistemos diegimas Klaipėdos apskrityje

Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) yra didžiausia gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje. Joje per metus apsilanko daugiau nei ketvirtis milijono žmonių, o stacionariai gydosi daugiau nei 65 tūkstančiai pacientų. Pacientams siūlomos įvairios sveikatos priežiūros paslaugos. Ligoninėje dirba daugiau nei pusantro tūkstančio darbuotojų, įskaitant 350 gydytojų. KUL ypač didelį dėmesį skiria moderniausių medicinos technologijų taikymui sudėtingoms ligoms, ypač vėžiui gydyti. Naudojama šiuolaikiška ultragarso, vandens srovės operacinė įranga, hiperterminės chemoterapijos įranga kepenų, skrandžio, žarnyno vėžiui gydyti. Taip pat pažangiais metodais gydomos nutukimo problemos.

Informacinės technologijos – ligoninės progreso variklis
Šiuo metu naudojant informacines sistemas KUL atliekama pacientų registracija, vykdomas klinikinės informacijos valdymas, kaupiama bei tvarkoma pacientų elektroninė medicininė istorija, stebimas pacientų judėjimas įstaigoje, vykdomas radiologinių, patologinių ir laboratorinių tyrimų duomenų valdymas – nuo užsakymo iki rezultatų pateikimo gydytojams. Taip pat atliekamas medicinos prekių ir inventoriaus valdymas, vykdoma automatizuota teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apskaita. Visos šios sveikatos priežiūros paslaugų kokybę bei darbuotojų veiklos efektyvumą užtikrinančios priemonės neatsirado per vieną dieną. Tai ilgo mokymosi, paieškų ir atsidavimo darbui rezultatas.

IT patirtis lėmė pranašumą
2006–2009 m. drauge su LMSU Kauno klinika vykdytas bandomasis e. sveikatos (HIS) projektas. Įdiegta Siemens informacinė sistema Soarian MedSuite. Projektas buvo vykdomas planuojant sprendimą vėliau įgyvendinti ir kitose šalies ligoninėse.
Įgyvendinti darbai apėmė duomenų bazių diegimą, infrastruktūros sukūrimą, sistemos pritaikymą Lietuvos rinkai, personalo mokymus. Pradėta praktiškai naudotis sistema. Įdiegti ir vis dar sėkmingai veikia pacientų registracijos, ligonių priėmimo ir išrašymo bei kt. procesai. Vykdydama šį projektą KUL įgijo ankstyvos patirties diegiant e. sveikatos sistemą. Pasak Virgilijaus Vanago, KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojo medicinai, ypač svarbu tai, kad ligoninės personalas jau priprato prie darbo kompiuteriu ir kompiuterizuotų veiklos procesų, o IT specialistai įgijo kompetencijų darbui su duomenų bazėmis ir gali valdyti duomenų centrą. Todėl vėliau naujų sistemų diegimas vyko dar sklandžiau. Įgyvendintas projektas tapo KUL pranašumu ir leido jai imtis lyderės vaidmens plečiant IT sistemas kitose ligoninėse.
2013 m. pradėtas naujas projektas – KUL e. sveikatos sistemos plėtra. Kartu buvo kuriama ir ESPBI – Lietuvos elektroninė sveikatos duomenų apsikeitimo erdvė, kurią valdo Registrų centras. Todėl vienas iš projekto tikslų buvo KUL e. sveikatos sistemos suderinimas su šia Lietuvos nacionaline elektronine sveikatos informacijos sistema. Pirmasis projektas buvo labiau skirtas slaugytojų darbui pagerinti, o šiame etape sistema apėmė daugiau gydytojų darbo modulius. Vienu iš didesnių iššūkių tapo laboratorijos integravimas. Skirtingų gamintojų įranga turėjo būti įtraukta į bendrą sistemą taip, kad įranga atpažintų mėginius, o tyrimų rezultatus automatiškai priskirtų teisingoms ligonių kortelėms.
Atea Klaipėdos filialo komanda rūpinosi šio projekto IT infrastruktūros diegimu. Filialo direktorius Saulius Vedeikis prisimena, kad vienas didžiausių iššūkių – kaip palyginti riboto pajėgumo įranga užtikrinti maksimalų našumą ir didelį patikimumą. Ypač svarbu buvo numatyti, kaip galimų techninių įrangos nesklandumų atveju užtikrinti sklandų, nenutrūkstamą likusios sistemos darbą.
Pagrindinė užduotis buvo sukurti visiškai patikimą sistemą. Naudojant VMware virtualizacijos priemonę buvo sukurtas HA klasteris iš trijų fizinių tarnybinių stočių su ugniasiene ir stuburiniais šakotuvais. Įgyvendintas HP Data Protector atsarginio kopijavimo ir HP 3PAR duomenų saugyklos sprendimas leidžia kurti momentines ir atsargines duomenų bazių bei visų operacinių sistemų kopijas.
Kitas, ne mažiau svarbus iššūkis – finansavimas. „Biudžetas buvo skirtas prieš ketverius metus. Kol buvo paruoštas investicinis projektas, IT technologijos gerokai patobulėjo, pasikeitė aplinka. Reikėjo viską gerai apskaičiuoti, planuotą įrangą atnaujinti išlaikant techninius reikalavimus ir neviršijant numatyto biudžeto“, – pasakoja Atea Klaipėdos filialo vadovas.
„Gerai veikianti įranga – jau pusė darbo. Per dieną mes priimame apie tūkstantį pacientų. Jei įranga strigtų ir kiekvienam pacientui reikėtų papildomų, pavyzdžiui, 15 sekundžių, galiausiai mums būtų reikalingas dar vienas darbuotojas, kad būtų galima išlaikyti esamą darbo našumą“, – konstatuoja Virgilijus Vanagas.

IT lyderystė padėjo visam regionui
Regioninės plėtros taryba, kurią sudaro rajonų merai, įvertino KUL patirtį ir pasiūlė kaip pareiškėjai dalyvauti regioninės e. sveikatos sistemos plėtros projekte. KUL tapo projekto administratore, o norą jungtis ir dalyvauti projekte pareiškė net 18 apskrities gydymo įstaigų: nuo mažų sveikatos centrų iki didelių rajoninių ligoninių. Didžioji dalis lėšų buvo skirta programinei ir serverių įrangai bei ryšiui palaikyti. KUL specialistai konsultavo dalyvius vietinės infrastruktūros įrengimo klausimais. Kaip pasakoja Virgilijus Vanagas, dalyvavimas projekte buvo savanoriškas. Pavykus susitarti su rajonais, Klaipėdos apskritis tapo pirmąja Lietuvoje, kurios visuose rajonuose veikia e. sveikatos sistema.
„Įgyvendinus projektą, apskrities ligoninės gali keistis informacija didesne apimtimi ir greičiau, negu šiandien numatyti e. SPBI reikalavimai šalies mastu. Klaipėdos apskritis tapo pavyzdžiu kitoms apskritims, kaip efektyviai vykdyti bendradarbiavimą tarp ligoninių ir dalytis ištekliais“, – sako KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai. Jis negaili pagyrų Atea Klaipėdos filialo darbuotojams. Virgilijaus Vanago teigimu, Atea komanda parodė ypač aukštą kompetenciją konfigūruojant ir diegiant duomenų centro įrangą bei profesionalumą ir operatyvumą sprendžiant kasdienius klausimus.