Gyventojų registras: kasmet greičiau ir patikimiau

Gyventojų registras: kasmet greičiau ir patikimiau

Daugėjant asmens duomenų ir augant šiuos duomenis naudojančių institucijų skaičiui, Lietuvos Respublikos gyventojų registro (Gyventojų registro) įrangos atnaujinimas yra būtina sąlyga, siekiant teikti kokybiškas ir greitai atliekamas paslaugas.

Gyventojų registro tarnyba (GRT) įkurta 1992 m. Ji tvarko pagrindinį valstybės registrą – Gyventojų registrą. Per visą gyvavimo laikotarpį – 23 metus – tarnyba sukaupė milžiniškus kiekius asmens duomenų. Beveik visi Lietuvos valstybės institucijų valdomi ir tvarkomi registrai bei informacinės sistemos, turi sąsajas su Gyventojų registru. Todėl techninė įranga, duomenų bazių valdymo sistemos, programinė įranga privalo būti labai patikimos, saugios, nuolat prižiūrimos ir techniškai atnaujinamos.

Saugo virš 7 mln. asmenų duomenis

Gyventojų registrui asmens duomenis teikia Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, teritorinių policijos įstaigų Migracijos padaliniai, Valstybės tarnybos departamentas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, civilinės metrikacijos įstaigos, seniūnai ir t. t. Naudojant GRT sukurtomis ir tvarkomomis programinėmis priemonėmis, per dieną sutikrinama ir pateikiama tūkstančiai įrašų apie asmens duomenis, jų pasikeitimus. Pažymėtina, kad asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai – pasai, asmens tapatybės kortelės – taip pat išduodami tik Gyventojų registro duomenų pagrindu.

Gyventojų registre sukaupta informacija naudojasi aibė valstybės registrų ir informacinių sistemų, valstybinių institucijų ir privataus sektoriaus bendrovių. Tai VĮ „Regitra”, „SoDra”, Valstybinė mokesčių inspekcija, Vyriausioji rinkimų komisija, taip pat šalyje veiklą vykdantys bankai, antstoliai, advokatų kontoros, notarai ir pan. GRT specialistai pastebi, kad daugėja ne tik Gyventojų registre tvarkomų asmens duomenų, bet ir jais besinaudojančių šalies institucijų skaičius. Šiuo metu bazėje yra virš 7 milijonų asmenų duomenys. Čia kaupiami ne tik Lietuvos Respublikos piliečių, bet ir užsieniečių, turinčių leidimus gyventi ir dirbti mūsų šalies teritorijoje duomenys.

„Todėl GRT tvarkomo Gyventojų registro veikla privalo būti patikima ir negali sutrikti. Tarnybos techninei įrangai buvo reikalingas atnaujinimas. Paslaugų teikimo nenutrūkstamumas ir atliekamų operacijų greitis – pagrindiniai veiksniai norint teikti kokybiškas paslaugas”, – apie poreikius tobulinti infrastruktūrą pasakoja Marija Norkevičienė, GRT direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas.

Kruopščiai planuojamos investicijos

GRT tvarkomam Gyventojų registrui būtinos kasmetinės sistemų tobulinimo ir infrastruktūros investicijos. Keliami vis aukštesni reikalavimai saugumui, veiklos nenutrūkstamumui, duomenų teikimo spartai. Tam nepriekaištingai turi veikti ir infrastruktūra, ir duomenų bazės. Didėja duomenų apimtys, įrašus reikia pildyti naujais duomenimis, pavyzdžiui, virtualiu adresu, požymiu apie asmens neveiksnumo ir veiksnumo apribojimą ir pan., taip pat teikiamos naujos papildomos paslaugos.

Gyventojų registro tvarkymo procese, kuriame dalyvauja tiek daug aktyvių duomenų teikėjų ir gavėjų, incidentų neišvengsi. Dažniausiai tai smulkūs sutrikimai, pvz., susiję su ryšiu. Kadangi GRT kontaktai skelbiami viešai – daug klientų skambina tiesiai vadovei, tikėdamiesi aukščiausio prioriteto sprendžiant nesklandumus. „Iš tikrųjų, galima būtų nukreipti skambučius IT skyriui, tačiau man geriau, kai jaučiu veiklos pulsą, pati tiesiogiai bendrauju su klientais, galiu dinamiškai pajungti komandą problemai spręsti”, – darbo ypatumus pasakoja Marija Norkevičienė.

Ji įsitikinusi, kad GRT turėtų dar daugiau investuoti sistemos, infrastruktūros tobulinimą, IT personalo kvalifikacijos kėlimą. Anot jos, tai sunkiai įgyvendinama užduotis, nes bendras GRT biudžetas, įskaitant atlyginimus, perkamas paslaugas ir visas kitas išlaidas bei investicijas, priklauso nuo pajamų už teikiamas paslaugas. Paslaugų kainas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o kainos už teikiamas paslaugas nekeistos nuo 2006 metų. Be to – susijusiems registrams bei valstybės informacinėms sistemoms, kurių skaičius Lietuvoje auga nepaprastai sparčiai, tarnyba privalo Gyventojų registro asmens duomenis teikti nemokamai. „Todėl GRT kasmet turi labai kruopščiai skaičiuoti ir vertinti pajamas ir išlaidas, nusistatyti veiklos prioritetus ir ne visuomet turi galimybių pakankamai investuoti į technologijas, infrastruktūrą ar specialistų ugdymą. Turime dėti visas pastangas, kad užtikrintume visų grandžių stabilų veikimą, kitaip grėsmė Gyventojų registro duomenų saugumui ir GRT teikiamų paslaugų kokybei gali didėti”, – paradoksus ir grėsmes įžvelgia M. Norkevičienė.

Technologijos sklandžiai veiklai

2014 metais atnaujinta dubliuoto duomenų centro infrastruktūra. Esminiai reikalavimai sistemos infrastruktūrai – greitaveika ir veikimo nenutrūkstamumas. Suprantant sistemos svarbą, keliami aukščiausi reikalavimai duomenų bazių našumui, duomenų saugyklų, serverių našumui, sistemų veikimo ir duomenų atstatymo greičiui, rezervinių kopijų valdymo kokybei.

Atnaujintoje GRT infrastruktūroje veikia didelio našumo tarnybinė stotis „IBM Power 730”, serveriai su dviem keturių branduolių 4,3 GHz „IBM Power 7+” RISC tipo procesoriais. Taip pat dirba „IBM Storwize V7000” ir V5000 duomenų saugyklos – naudojant “SSD tiering” technologiją tarp jų užtikrintas sinchroninis duomenų replikavimas nedarant įtakos sistemos veiklai.

„IBM Storwize” saugyklų išskirtinė savybė – sklandus suderinamumas su skirtingomis operacinėmis sistemomis, t.y. veikimas heterogeninėje „OS” aplinkoje. SAN tinklui (serverių ir duomenų saugyklų apjunigimui) įdiegti „IBM System Storage SAN 24B-4” komutatoriai palaikantys ne mažiau kaip 8 Gbps greitaveiką, sukonfigūruoti poromis, taip sukuriant vienas kitą dubliuojančius loginius vienetus. Duomenų centrai pilnai virtualizuoti naudojant IBM Power VM programinę įrangą. Šis hipervizorius geriausiai veikia su Unix operacinėmis sistemomis. Įrangai teikiama 3 metų priežiūra.

Gyventojų registro modernizavimo projektas yra tęstinis. Priklausomai nuo gaunamo biudžeto, jis įgyvendinamas sparčiau arba lėčiau. Jis apima ir programinės įrangos kūrimą, saugą, duomenų bazių efektyvumą, greitaveiką. Kasmet projekto apimtis, biudžetas ir planai tikslinami.