Gyvybės gelbėjimo sistema ŽALODRIS

Transplantacijos operacijos, kaip vienintelės vilties gyventi, Lietuvoje kasdien laukia keli šimtai ligonių. Kiekvienas rytas prasideda tyliomis jų maldomis: „gal šiandien aš sulauksiu neįkainojamos dovanos – donorinio organo…“.

Kai Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM budintis gydytojas koordinatorius priima pranešimą iš donorinės ligoninės apie konstatuotą smegenų mirtį, prasideda komandinis darbas. Nenutrūkstantys pokalbiai telefonu, derinant kelių dešimčių gydytojų darbą, parenkant ligonius ir donorinių organų kokybės užtikrinimas renkant laboratorijų duomenis. Koordinuojamos gydytojų brigados Vilniaus ir Kauno transplantacijos centruose, donorinėje ligoninėje, laboratorijose. Gatvėmis skuba greitosios pagalbos automobilių bei policijos palydos ekipažai, o esant donorinei širdžiai ar kepenims – ir Krašto apsaugos ar VSAT sraigtasparniai. Žvelgiant iš šalies ši įvykių virtinė primena įtemptą veiksmo filmą, kurio pabaigoje matome išgelbėtą gyvybę.

Siekiant kokybiško transplantacijos proceso, atsekamumo ir įvairiapusės analizės galimybių, Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM užsakymu, Atea laimėjus viešųjų pirkimų konkursą, buvo sukurta informacinė sistema ŽALODRIS, kuri tarnaus gelbstint šalies gyventojų gyvybes.

Popieriniai duomenys nepadidina tikimybės išgyventi

Didžioji dalis recipientų ir donorų registro buvo saugoma popierinėje duomenų bazėje, kurios atnaujinimas trukdavo ilgai bei galėdavo įsivelti netikslumų. Operatyviai disponuoti tokia informacija buvo sudėtinga, o transplantacijos procese kiekviena minutė svarbi donorinių audinių, ląstelių bei organų kokybei.

„Duomenys buvo atnaujinami rankiniu būdu, nebuvo galimybių operatyviai juos tikslinti, atlikti duomenų analizę įvairiais pjūviais, nustatyti galimas rizikingas pacientų grupes, tikrinti pacientų prioritetus, nustatyti mirtingumo skaičių. Be galimybės tai daryti pasitelkiant informacines technologijas, tai buvo praktiškai neįmanoma, nes šalyje dializės paslaugas teikia beveik 70 įstaigų, o transplantacijos – 2 centrai“, – teigia Atea programavimo padalinio vadovo pavaduotojas Ernestas Vyšniauskas.

Popierinių duomenų perkėlimas į elektroninę sistemą – tik pirmasis žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registro tobulinimo žingsnis.

Greičiausias kelias sulaukti tinkamo donoro – internetas

Kuriamas ŽALODRIS supaprastino informacijos surinkimą, klasifikavimą, kaupimą bei saugojimą. Dabar galima atlikti duomenų analizę ir nustatyti rizikingas pacientų grupes, tikrinti pacientų prioritetus ir nustatyti mirtingumo skaičių. Praplėstos administravimo funkcijos, todėl veikia supaprastinta asmenų, pareiškusių sutikimą arba nesutikimą organų panaudojimui po mirties transplantacijai, paieška.

„Ko gero, svarbiausia tai, kad donorų, recipientų bei transplantacijos atvejų duomenų registravimo ir analizės kompiuterizuota informacinė sistema sudarė galimybę registro duomenis teikti internetu. Tai užtikrina operatyvesnį duomenų perdavimą ir tikslinimą bei didesnį jų aktualumą. Tai itin svarbu, kai kalbama apie sveikatos apsaugos įstaigų veiklą“, – teigia E. Vyšniauskas.

Informacijos valdymo greitis šiandien priklauso nuo gebėjimo panaudoti jau esamus bei nuolat atnaujinamus internetinius duomenų resursus. Nacionalinio transplantacijos biuro atveju, buvo aktualu žinoti naujausius gyventojų, juridinių asmenų, adresų, mirties bei jos priežasčių duomenis. Taip pat reikėjo įvertinti piliečių galimybę teikti sutikimus arba nesutikimus po mirties tapti donorais elektroniniu būdu – įrodyti tapatybę naudojantis Elektroninių valdžios vartų asmens tapatybės nustatymo paslauga.

Šias galimybes kūrėjai suteikė ŽALODRIS registrui, kuris nuo kitų informacinių sistemų skiriasi tuo, kad informaciją kaupia integruodamas kituose valstybiniuose registruose jau esančius duomenis.

1000 infrastruktūrinių vienetų jungianti sistema

Grožėdamiesi gamta, mes dažnai negalvojame, kiek įvairiausių elementų sudaro šią nuostabią, tobulai veikiančią gyvąją sistemą. Kad nepriekaištingai veiktų projekto metu kuriama sistema – taip pat reikėjo suvienyti tūkstančius integruojamų, techninių bei teisinių elementų. Sutarčių, realizacijos galimybių paruošimas, suderinimas – pareikalavo nemažai energijos bei laiko.

„Donorystės ir transplantacijos procesas labai sudėtingas, nes jungia ir medicininius, ir logistikos, ir informacinius išteklius. Nacionaliniam transplantacijos biurui prie SAM buvo sudėtingiausia informacijos pateikimo būdus derinti su kelių skirtingų įstaigų – laboratorijų, dializių, transplantacijos centrų, donorinių ligoninių specialistais. Teorines sampratas reikėjo perkelti į informacinių technologijų lauką, surasti bendrus vardiklius, kuriuos suprastų ir naudotų skirtingų įstaigų, dalyvaujančių donorystės ir transplantacijos procese, specialistai“, – sakė Audronė Būziuvienė, Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM direktorės pavaduotoja.

„Tai išties nemenkas darbas. Projekto vykdymo metu buvo atlikta reikalavimų analizė, detalus sistemos projektavimas ir specifikavimas. Sistemos techninę specifikaciją sudaro daugiau nei 1000 puslapių“, – teigia Atea sistemų analitikė Dovilė Mikėnienė.

Gyvybes gelbėjančios sistemos ŽALODRIS kūrėjų komandoje vienu metu dirbo apie 10 žmonių: analitikų, programuotojų, testuotojų, sistemų administratorių. Bendra projekto sutarties kaina siekė 890 tūkst. litų.
„Planuojame ir toliau plėsti Registro galimybes – kurti naujus modelius, tokius kaip neplakančios širdies donorystė, inkstų porinė donorystė, turėti technologines galimybes sąsajai su tarptautiniais registrais – Gyvųjų donorų registru, Mirusių donorų tarptautinių mainų registru ir panašiais, diegti dokumentų valdymo informacinę sistemą“, – ateities planais dalinosi Audronė Būziuvienė.