Inteligentiškas duomenų apsaugininkas KTU duomenų centre

Kas nutinka, jeigu mūsų duomenys buvo saugomi tik kompiuteryje, kuris netikėtai sugedo ir duomenys tapo nepasiekiamais. Mokame paprašytas sumas duomenų atstatymo firmoms ir laukiame ar pavyks atstatyti gyvybiškai svarbią informaciją. Įmonės, kurių duomenys užtikrina veiklos tęstinumą ir verslo sėkmę, rūpinasi savo duomenų saugumu iš anksto, todėl IT administratoriai nuolat daro atsargines kopijas serveriuose.

Savanoriškais pagrindais JAV veikiantis The Open Security Foundation DataLossDB nuo 2004 metų stebi kasdienius medijos ir pirminių šaltinių pranešimus apie duomenų praradimo incidentus visame pasaulyje. Fondo duomenimis, 2012 metais užfiksuota 1611 (2011 m. – 1091) duomenų praradimo incidentų. Pasiskirstymas pagal nukentėjusių organizacijų veiklos sritis: verslas – 58 proc., mokslas ir švietimas – 12 proc., vyriausybinės įstaigos ir medicinos sistema – po 15 proc. Reikia pastebėti, kad nuo 2004 metų net 43 proc. duomenų praradimo priežasčių yra nukentėjusių organizacijų viduje, o ne išorinės kenkėjiškos atakos.

Kokios gali būti duomenų praradimo pasekmės?

Dažnai už bauginančios prarastų duomenų statistikos faktų stovi draudimo ar technologijų gamintojų korporacijos, tačiau negalime teigti, kad šiuose faktuose nėra nei kruopelytės tiesos. Žemiau pateiksime keletą įdomesnių statistinių interpretacijų.

„60 procentų įmonių, kurios praranda savo duomenis, uždaromos per 6 mėnesius nuo incidento. 93 procentai įmonių, kurios prarado savo duomenų centrą 10-čiai dienų arba daugiau, paskelbė bankrotą per vienerius metus nuo nelaimingo įvykio. 50 procentų įmonių, kurios liko be duomenų valdymo, per tą patį laikotarpį nedelsiant paskelbė bankrotą”, – pagal National Archives & Records Administration in Washington.

„Po nelaimės vidutinė įmonė netenka 25 procentų dienos pajamų, o nesėkmėms užsitęsus iki 24 dienų – prarandama 40 procentų pajamų” – pagal University of Texas.

Svarbiausia – veikiantys procesai

Technologijos nestovi vietoje – senus serverius nuolat keičia geresni vis atnaujinamus įmonių serverių parkus, dažnai aptarnauja skirtingos administravimo programos. Duomenų saugyklose kaupiami skirtingų sistemų duomenys reikalauja skirti atskirą dėmesį jų rezervinių kopijų darymui. Tai reikalauja daug resursų ir atsakomybės iš jas prižiūrinčių administratorių. Akivaizdu, kad rezervinių kopijų darymas – rutininis, bet būtinas procesas ir kad tokį procesą galima optimizuoti.

Su rezervinių kopijų darymo iššūkiu ir susidūrė vieno seniausių intraneto tinklų Lietuvoje kūrėjai – Kauno technologijos universiteto (KTU) IT specialistai. Pagrindiniame KTU duomenų centre, dešimties fizinių serverių infrastruktūroje veikia 86 virtualūs serveriai, aptarnaujantys svarbiausias universiteto sistemas – Microsoft Exchange sistemą, Linux pašto dėžutes, internetinius puslapius bei pagrindines mokymui skirtas programas. Iki šiol kiekvieną skirtingą IT sistemą aptarnaujantis administratorius atskirai rūpindavosi duomenų saugumu, kopijavimu, atstatymu. „Galima sakyti, resursai buvo naudojami neefektyviai, skirtingų elementų kopijavimo sąlygas reikėdavo nustatyti rankiniu būdu. Tačiau išgirdome apie patogiai valdomus rezervinio kopijavimo sprendimus virtualizuotai serverių struktūrai”, – taip ankstesnę situaciją apibūdino Danutė Ambrazienė, KTU Informacinių technologijų tarnybos Informacinių technologijų infrastruktūros skyriaus vadovė.

Išbandyti reikia prieš įsigyjant

KTU specialistai susidomėjo „Veeam Backup & Replication” programine įranga, kuri įgyvendina patogius rezervinio kopijavimo sprendimus virtualizuotoms serverių infrastruktūroms bei tinka abiems hypervizoriams – tiek VMware, tiek Microsoft Hyper-V.

“Paruošėme specialų programinės įrangos pristatymą, kuris buvo dedikuotas išskirtinei KTU infrastruktūros situacijai. Supratau, kad klientui “Veeam Backup & Replication” teikiamos galimybės tiko geriausiai, todėl projektas pajudėjo link realaus įgyvendinimo. Aktualiausioms sistemoms parengėme realiai veikiančią demonstracinę versiją, todėl buvo galima įvairiais pjūviais “žaisti” su programos galimybėmis”,- pasakojo Vytautas Samerdokas, Atea projektų vadovas.

Universiteto IT administratoriai aktyviai testavo programos galimybes apie dvi savaites. Lengvai ir patogiai atliekami įprasti rezervinio kopijavimo darbai, kurių suvaldymas anksčiau atrodė sudėtingas, tik dar labiau padidino darbuotojų susidomėjimą programa, todėl nuspręsta ją įsigyti.

Visas rezervines duomenų kopijas suvaldo vienas žmogus

“Įdiegus “Veeam Backup & Replication” tuo pačiu atnaujinome ir rezervinio kopijavimo taisykles bei jas dokumentavome. Dabar rezervinių kopijų atlikimo atsakomybė priskirta vienam žmogui, o kiti sistemų administratoriai gali šia funkcija nebesirūpint ir skirti laiką kitiems darbams bei naujiems projektams. Dabar mes galime užtikrinti dar kokybiškesnes paslaugas vartotojams ir vadovybės pasitikėjimą IT padaliniu”, – džiaugiasi p. Danutė.

Programinė įranga „Veeam Backup & Replication” leidžia patogiai ir greitai organizuoti virtualios infrastruktūros rezervinį kopijavimą. Viena iš ypatingų savybių, suteikiančių pranašumą prieš panašias programines įrangas – “Instant recovery” funkcija, kuri sugedus serveriui leidžia startuoti virtualią mašiną tiesiai iš rezervinės kopijos, nelaukiant kol visi duomenys bus atstatyti. Tačiau svarbiausia, kad šis lengvai valdomas ir konfigūruojamas įrankis palengvina administratoriaus darbą.

„Kiekvienoje įmonėje, kurioje veikia virtualizuota IT infrastruktūra, anksčiau ar vėliau – šis sprendimas turi būti įdiegtas. Daug virtualių serverių reikalauja bendro rezervinio kopijavimo sprendimo, o ne pavienių kopijų darymo. Serverių konsolidavimas reikalingas kiekvienam didesniam duomenų centrui, jeigu siekiama turėti duomenų saugumo garantijas ir sumažinti praradimo rizikas. Senesni programiniai sprendimai buvo labai gremėzdiški bei nepatogūs, o naujai įdiegta programa – paprasta, lanksti, lengvai administruojama ir turi aibę kitų privalumų”, – teigia Vytautas Samerdokas.