Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – atnaujinta IT infrastruktūra

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje – atnaujinta IT infrastruktūra

Nuo šiol VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, dar žinoma kaip Greitosios pagalbos arba Lazdynų ligoninė, garsės ne tik puikiais medikais, bet ir komfortu bei pagerintu informacinių technologijų lygiu.

Investicijos ir technologijų diegimas neaplenkė ir sveikatos sektoriaus dalyvių. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL) – ne išimtis. RVUL yra daugiaprofilinė ligoninė, kurios teikiamų paslaugų apimtys nuolat auga. Daugiausia ligoninė teikia būtinosios pagalbos (skubios ir pirminės pagalbos) paslaugų. Planinės pagalbos skyriuje pacientus konsultuoja neurochirurgai, kraujagyslių chirurgai ir kitų sričių specialistai. Pacientai po traumų ir ligų gydymo reabilituojami RVUL Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje. RVUL funkcionuoja penki Vilniaus Universiteto centrai: Neuroangiochirurgijos, Anesteziologijos, Reanimatologijos ir kritinių būklių, Bendrosios chirurgijos, Ortopedijos ir traumatologijos bei Toksikologijos.

Universiteto centrai skatina ligoninėje dirbančius medikus taikyti naujausias metodikas, diegti medicinos aparatūrą, o taip pat ligoninei suteikia reprezentacinį išskirtinumą.

Pastaraisiais metais buvo atnaujinta dalis RVUL procedūrų kabinetų, atliktas priimamųjų ir laukiamųjų zonų remontas, sutvarkyta ir atnaujinta dalis ligoninės aplinkos. 2014 metais buvo atnaujinta nedidelė dalis medicininės technikos: citoskopijų, echoskopijų ir kitų būtiniausų įrenginių.

Pacientų netrūksta

2014 m. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje naujas pacientas registruotas vidutiniškai kas 4 minutes. RVUL pacientų statistika išties įspūdinga – Skubiosios pagalbos skyriuje kiekvienais metais priimama per 105 tūkst., o Planinės pagalbos skyriuje konsultuojama per 31 tūkst. pacientų. Anot RVUL Skubiosios pagalbos ir Planinės pagalbos skyrių vedėjo Michail Braverman, pirmajame aukšte atlikus visus remonto darbus ir įsigijus reikalingą įrangą, naujai įsteigtame Planinės pagalbos skyriaus Konsultacijų centre tikimasi padidinti aptarnaujamų pacientų skaičių ir kasdien komfortiškai priimti apie 200 pacientų, t.y. apie 45 tūkst. pacientų per metus.

Šiuolaikinės informacinės technologijos, didelės duomenų apimtys, privatumas, saugumas ir ryšys – tai kasdienybė, su kuria susidūria modernios ligoninės. Šiuolaikinėje technologijų visuomenėje sveikatos institucijoms taip pat tenka koja kojon žengti su naujausiais IT sprendimais.

RVUL Infrastruktūros tarnybos viršininkas Gintas Rumbutis pasakoja, kad ši ligoninė viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo naudoti informacines sistemas pacientų registracijai, operacijų protokolams saugoti. Tačiau pastaraisiais metais investicijos į ligoninės IT infrastruktūrą buvo minimalios. Serveriai buvo gana pasenę, trūko resursų atsarginėms kopijoms valdyti. Augant duomenų kiekiams ir srautams, poreikis naujai IT infrastruktūrai taip pat didėjo. Atsiradusi galimybė pritraukti ES struktūrinius fondus leido dalį norų paversti realybe. Projektas „E. sveikatos paslaugų gyventojams ir pacientams kūrimas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje ir VšĮ RVUL“ vykdomas drauge su Vilniaus Universitetinės ligoninės Žalgirio klinika (ŽK). Pagrindinis projekto tikslas – plėtoti ŽK ir RVUL informacines sistemas, kuriant e. sveikatos paslaugas gyventojams ir pacientams, sudarant jiems galimybes laiku gauti geros kokybės sveikatos paslaugas, bei e. paslaugas specialistams ir įstaigoms, sudarant jiems galimybes bendradarbiauti tarpusavyje ir saugiai keistis informacija elektroninėmis priemonėmis. Projekto metu bus sukurta el. paslauga apimanti pacientų medicininės sveikatos istorijos duomenų kaupimą, saugojimą ir pateikimą elektroniniu būdu pacientams ir SPĮ specialistams. Be to, sukurta informacinė sistema (IS) leis į elektroninę erdvę perkelti ambulatoriniam apsilankymui stacionare gydomų pacientų gydymo administravimą, pacientų srauto rūšiavimą pagal pagalbos suteikimo skubumą, dokumentų, formų, pažymų ruošimą naudojant IS, ligoninės išteklių naudojimo planavimą. Projekto metu buvo įsigyta techninė bei sisteminė programinė įranga. Darbui su trimis naujai kuriamomis nacionalinėmis sistemomis – SPBI, MedVAIS ir e. receptas – buvo investuota į naują modernų virtualizuotą duomenų centrą.

Duomenų dubliavimas užtikrins saugumą

„Ligoninėse saugomi duomenų kiekiai labai dideli. MedVAIS posistemėje bus kaupiama vaizdinė informacija – rentgeno nuotraukos, kompiuterinės tomografijos įrašai ir kita, e.SPBI posistemėje – tyrimų, ligos istorijų duomenys”, – vardina Gintas Rumbutis. Todėl naujam duomenų centrui įsigyti ir paleisti našūs „HP ProLiant / DL380p Gen8” serveriai bei „enterprise” lygio „HP 3PAR 7200” serijos duomenų saugyklos.

Kitas žingsnis – duomenų perkėlimas iš turimų į naujas sistemas naujame duomenų centre. „Kadangi duomenys keliami ne tik į naujus duomenų centrus, bet ir į naujas sistemas, anksti vertinti, kiek pagerės greitaveika. Tačiau tikrai aišku, kad duomenys bus saugesni dėl saugyklų kokybės ir dėl jų dubliavimo. Atlikus duomenų migravimą, senuose serveriuose liks tik kai kurie naujose sistemose nenaudotini duomenų archyvai”, – pasakoja G. Rumbutis.

Valdys ligonių srautus

Vilma Gricukė, Atea pardavimų vadovė primena, kad per artimiausius porą metų planuojama visas Lietuvos ligonines sujungti į vieną tinklą – e. sveikatos elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą. „Visa pirminė informacija – kompiuterinio tomografo, rentgeno, kitų tyrimų duomenys, ligų istorijos ir kita bendra informacija apie pacientus bus laikomi ligoninėje lokaliai, o į centralizuotą e. sveikatos sistemos infrastruktūrą bus perduodami tik teisės aktais apibrėžti su pacientais susiję ir dalinimuisi skirti duomenys”, – sako G. Rumbutis.

Vienas iš kuriamos e. sveikatos sistemos privalumų – gydytojai galės matyti visą apsilankiusio paciento sveikatos istoriją, daryti ilgalaikiais duomenimis paremtas išvadas dėl ligos. Analizuodami pacientų statistiką (pvz., pagal amžių, traumų bei ligų pobūdį, sezoniškumą) galės geriau planuoti skyrių užimtumą, stiprinti gydymo sritis, kurioms reikia daugiau resursų.

Investuota ne tik į duomenų centrą. Taip pat įrengta 100 stacionarių kompiuterinių darbo vietų, ruošiamasi atnaujinti vietinį kompiuterinį tinklą bei pritaikyti centralizuoto spausdinimo sprendimą. Darbo vietoms panaudoti kompaktiški „HP ProDesk 405 Microtower” bei „viskas viename” tipo „HP ProOne 400” kompiuteriai. Informacija apie ligonius bus operatyviau įvedama į sistemas, prieiga prie duomenų skyriuose taps lengvesnė. Gydytojai galės greičiau gauti informaciją apie ligonius bei jų gydymą. Tai ne tik pagerins teikiamų sveikatos įstaigos paslaugų kokybę, bet ir pakels jas į kitą, aukštesnį lygį.

„Tolesniuose planuose – pacientų identifikacija ligoninėje, naudojant brūkšninius kodus. Taip bus maksimaliai apsisaugoma nuo galimų medicininio personalo žmogiškųjų klaidų ir padidintas ligoninėje besigydančių pacientų bei personalo saugumas, taip pat nebereikės nešioti pacientų kortelių ir t.t.”, – ateities sumanymus atskleidė G. Rumbutis.