Sukurta elektroninio archyvo infrastruktūra

Nuolat augantis informacijos kiekis dokumentuose, registruose ir informacinėse sistemose, paskatino Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybą sukurti naują IT infrastruktūrą, kuri užtikrintų kokybiškas dokumentų paieškos bei teikimo el. paslaugas.

Pagrindinis projekto tikslas – sukurti integralią atvirą elektroninių dokumentų priėmimo ir saugojimo valstybės archyvuose infrastruktūrą, kuri užtikrintų prieigą prie Nacionalinį dokumentų fondą (NDF) sudarančių el. dokumentų ir leistų teikti informacijos apie saugomus dokumentus paieškos bei pateikimo el. paslaugas vartotojams.

Projektą ATEA įgyvendino kartu su partneriais. Projekto metu buvo įrengtos dvi specialios serverių patalpos Vilniuje ir Šiauliuose, įdiegta techninė ir licencinė programinė įranga.

„Didžiuojamės, kad sėkmingai ir laiku įvykdėme sudėtingą elektroninio archyvo infrastruktūros sukūrimo projektą. Šis projektas buvo kryptingas ankstesnių Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos darbų tęsinys, kurio rezultatas – modernus elektroninis archyvas, atitinkantis visus šiuolaikinius reikalavimus“, – sako Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis.

Archyvo informacinę sistemą numatyta kurti centrinių duomenų bazių principu: elektroniniai dokumentai ir informacija apie juos bus kaupiami ir saugomi vienoje vietoje.

Sklandus įgyvendinimas

Kurti el. archyvą paskatino vis didėjantis dokumentuose, registruose ir informacinėse sistemose kaupiamos informacijos kiekis, brangstantis popierinių dokumentų saugojimas bei vieningos NDF informacijos paieškos sistemos trūkumas. „Be to, el. dokumentų ilgalaikis ir nuolatinis saugojimas viešojo sektoriaus institucijose – sudėtingas, didelių infrastruktūros investicijų ir palaikymo kaštų reikalaujantis procesas. „Mūsų siekis – optimizuoti šį procesą“, – sakė Ilona Nečiporenkienė, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Informacijos ir dokumentų naudojimo skyriaus vedėja.

Sukurta sistema užtikrina galimybę išsaugoti elektroninius dokumentus, nepriklausomai nuo sparčiai besikeičiančios technologinės aplinkos. „Planuojame skatinti kuo daugiau institucijų perduoti elektroninius dokumentus į elektroninį archyvą: per metus turėtume sukaupti apie 3-5 TB dokumentų ir informacijos“, – kalbėjo I. Nečiporenkienė.

Projekto „Elektroninio archyvo infrastruktūros sukūrimas“ bendra vertė yra 11 766 939 mln. litų.

Kaip sekėsi įgyvendinti projektą? „Viskas klostėsi sklandžiai, nežiūrint į tai, kad 2010 m. vyko Lietuvos archyvų departamento reorganizacija, keitėsi vadovybė, organizacinė struktūra, buvo atleista trečdalis darbuotojų. Projekto administracinė komanda, kartu su samdomais konsultantais turėjo patirties, skyrė pakankamai dėmesio projekto veikloms vykdyti ir komandoje dirbo visų būtinų sričių specialistai“, – pasakojo skyriaus vedėja.

Prieinamumas ir duomenų saugumas

Projektuojant informacinės sistemos architektūrą buvo atsižvelgta į šiuos parametrus: saugumas, plečiamumas, aukštas prieinamumas, efektyvus valdymas, tinkamo sistemos našumo užtikrinimas.

Pasak I. Nečiporenkienės, aukštas sistemos prieinamumas užtikrinamas kritinių komponentų dubliavimo metodais. Jos teigimu, buvo atsižvelgta į šiuos parametrus:

  • Duomenų centrų dubliavimas. Siekiant išvengti galimo duomenų centro fizinio sunaikinimo, suprojektuoti 2 fiziškai vienas nuo kito nutolę duomenų centrai (GEO1 ir GEO2). Jie turės būti sujungti tarpusavyje ir paruošti naudojimui. Dirbant normaliu režimu naudojamas tik vienas duomenų centras, o įvykus avarijai, numatoma galimybė 1 valandos laikotarpiu perjungti sistemos veiklą į rezervinį duomenų centrą, atstatyti sugedusio duomenų centro sistemos veiklą.
  • Sistemos duomenų replikavimas tarp nutolusių duomenų centrų. Tai leidžia maksimaliai sumažinti sistemos veikimo atstatymo laiką ir išvengti duomenų atstatymo iš atsarginių kopijų poreikio.
  • Parinkta didelio našumo techninė įranga – užtikrina spartesnį sistemos duomenų ir paslaugų pasiekiamumą.
  • Numatytas techninės įrangos gamintojų arba tiekėjų reakcijos į gedimus laikas.

Kitas privalomas reikalavimas sistemai – aukštas duomenų saugumo lygis. Numatyta duomenis apsaugoti nuo nesankcionuoto priėjimo, naudojimo, pakeitimo, atskleidimo, sunaikinimo ar praradimo. Sistema tenkina antrajai informacinių sistemų kategorijai keliamus duomenų saugos reikalavimus. Ypatingas dėmesys skiriamas duomenų apsaugai nuo sunaikinimo ar praradimo, nes dokumentai ir duomenys perduodami į valstybės archyvus būtent tam, kad būtų užtikrintas jų išsaugojimas ir prieinamumas laikui bėgant.

„Visi infrastruktūros komponentai apsaugoti pagal principą, kad kiekvienas sistemos objektas – serveris, tarnyba, resursas, tinklas, aplikacija – gali būti pažeistas ir reikalauja atitinkamų apsaugos priemonių“, – pabrėžė I. Nečiporenkienė.

Duomenų saugojimui užtikrinti buvo pasirinkta IBM įranga

  • kad užimtų mažiau vietos RACK spintose ir reikėtų mažiau kabelių serverių pajungimui prie tinklo ir duomenų saugyklos, kiekvienoje iš serverinių pasiūlyta IBM Blade- Center E „balde“ tipo tarnybinių stočių talpykla;
  • kad diskų masyve būtų palaikoma galimybė užrakinti tam tikras duomenų sritis archyvavimo tikslais, be galimybės keisti duomenų turinio nustatytą laiko tarpą, buvo pasiūlytos IBM System Storage N6240 duomenų saugyklos;
  • duomenų rezerviniam kopijavimui buvo pasiūlyta IBM TS3310 Tape Library juostų biblioteka ir IBM TIVOLI STORAGE MANAGER programinė įranga.