Unifikuoti duomenys ir konsoliduota sistema – efektyvesnės Lietuvos dujos

Unifikuoti duomenys ir konsoliduota sistema – efektyvesnės Lietuvos dujos

Bendrovėje Lietuvos dujos sukurta informacinė sistema, sujungusi penkias skirtingas iki šiol filialuose veikusias sistemas. Naujoji centralizuota sistema keletą kartų pagreitina darbą su dokumentais, supaprastina ataskaitų kūrimą ir leidžia naudotis kitais unifikuoto skaitmeninio turinio privalumais.

Įsivaizduokite sporto salę. Ne tokią didelę, kad joje galėtų rungtis dvi įprastos sudėties krepšinio komandos, bet tokią, kurioje būtų galima žaisti gatvės krepšinį „trys prieš tris“. O jei ši sporto salė prigrūsta stelažų su dokumentų segtuvais, kaupiamais nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio? Maždaug taip ligi šiol atrodė Lietuvos dujų Vilniaus filialo archyvas, kuriame saugota apie 14 000 bylų. Kaip manote, kiek trunka paieška tokiame archyve, kai prireikia kokio senesnio dokumento? O dabar viskas telpa viename serveryje, paieška trunka keletą akimirkų. Ir tai – tik dalis sprendimo, kurį Lietuvos dujoms pasiūlė Atea.

Siekė atitikti naujus standartus

Dujotiekių aprašymai apima didelį kiekį informacijos apie dujotiekių ilgį, šulinius, mazgus, slėgį, adresus ir kitus duomenis, būtinus dujotiekio eksploatacijai ir techninei priežiūrai. Šios informacijos rinkmenos vadinamos techniniais dujotiekių pasais. Lietuvos dujos turi penkis filialus ir, kol nebuvo vienos bendros sistemos, unifikuotos statistinės duomenų bazės, kiekviename regione šie pasai buvo pildomi skirtingai.

„Kai kurios sistemos jau buvo pasenusios, buvo sudėtinga atlikti skirtingų sistemų pakeitimus, todėl atsirado poreikis įsidiegti unifikuotą sprendimą, kuris atitiktų šių dienų standartus“, – pasakoja Lietuvos dujų Vilniaus filialo Eksploatavimo tarnybos viršininkas Karolis Rasikas. Pasak jo, pokyčius paskatino ir tai, kad dokumentus kaupti bei saugoti el. formatu jau leidžia ir teisės aktai – anksčiau buvo reikalaujama visą dokumentaciją saugoti tik popieriniu formatu.

Akivaizdus elektroninio formato privalumas – vieną kartą suvedus duomenis, jų nebereikia perrašinėti ranka. Pašnekovo įsitikinimu, tai taupys tiek duomenis administruojančių, tiek duomenimis besinaudojančių darbuotojų laiką.

„Viena iš informacinių sistemų buvo sukurta net prieš 21 metus, dar DOS sistemoje! – pasakoja Lietuvos dujų IT skyriaus projektų vadovas Stasys Pumputis. – Taip pat naudojome verslo valdymo sistemą SAP. Ir ten visko buvo daug – pirmas žvilgsnis net gąsdino.“

„Nepatogumų kėlė ir tai, kad skirtingas duomenų bazes buvo sudėtinga administruoti ir diegti pakeitimus“, – prisimena Lietuvos dujų kompiuterinių sistemų inžinierius Gedas Petrauskas. Senosios sistemos nebebuvo palaikomos, todėl problemos tik gilėjo. Poreikis bendrai valdyti paslaugas, išmaniųjų įrenginių ir šiuolaikinių vartotojo sąsajų galimybės akivaizdžiai vertė atnaujinti ir konsoliduoti sistemas.

Šio projekto ėmėsi Atea sistemų kūrimo grupė. Projekto komanda, vadovaujama Justo Kumpikevičiaus, jau turėjo patirties kurti informacines sistemas energetikos, komunalinių paslaugų įmonėms, valstybės institucijoms.

Nauja sistema – per 6 mėnesius

Visas projektas – nuo analizės iki galutinio įdiegimo – truko 6 mėnesius. K. Rasiko nuomone, tempas buvo spartus. G. Petrauskas prisipažįsta nesitikėjęs, kad sistema bus sukurta ir įdiegta taip greitai.

„Lietuvos dujos turėjo aiškią ir neperkrautą specifikaciją, komunikavo su projektą vykdančios Atea komandos nariais“, – pasakoja K. Rasikas ir priduria, kad kuriant projektą daug susitikimų nereikėjo – daugelį klausimų pavyko išsiaiškinti elektroniniu paštu.

Kliento pagalba kuriant produktą patenkinta ir Atea. „Vertinant iš projektų vadovo pusės, 6 mėnesiai tokiam projektui – tai trumpas laikotarpis, todėl džiaugiamės, kad viskas sėkmingai pavyko. Reiktų paminėti, kad prie sklandžios projekto eigos labai prisidėjo operatyvios kliento konsultacijos, bendradarbiavimas, profesionalios ir kompetentingos užsakovo bei projekto vykdytojo komandos“, – teigia sistemos kūrimui vadovavęs J. Kumpikevičius

Pajuto naudą ir ketina tęsti toliau

Kaip vieną pagrindinių naujosios sistemos privalumų G. Petrauskas nurodo jos paprastumą: „Atsidaręs naujosios sistemos langą vartotojas mato tai, prie ko jis jau įpratęs kasdien naršydamas internete: tradicines duomenų įvedimo formas.“ Jį papildo K. Rasikas: „Optimizavome informacijos paiešką – nebereikia atskiro žmogaus paieškoms archyve, pakanka duomenų bazės vartotojams suteikti tam tikras teises. Dabar daug paprasčiau rengti ataskaitas – jas galima sugeneruoti automatiškai. Darbuotojai reikiamus duomenis gali matyti čia ir dabar, nebereikia jų prašyti ir laukti, kol jie bus pateikti.“

Sistemos duomenų bazę vienu metu gali redaguoti ne mažiau kaip 100 vartotojų, o matyti duomenis – iki 500 vartotojų. „Patogu dar ir tai, kad sistemos vartotojams nereikia nieko diegti – centriniame padalinyje stovi serveris, o visa informacija įvedama ir atvaizduojama interneto naršyklėje“, – dar vieną privalumą nurodo G. Petrauskas.

Naujoji sistema susieta ir su įmonės geografine informacine sistema (GIS). Pasirinkus objektą ar vietovę žemėlapyje, galima gauti su ta vieta susijusius dujotiekių sistemų duomenis iš naujai sukurtos „e-paso“ sistemos.

Planuojama, kad su naująja sistema dirbs ir iki šiol su informacinėmis sistemomis nesusidūrę Lietuvos dujų darbuotojai – įvairius darbus atliekantys meistrai. Jau greitai jie gaus iškvietimus į objektus bei pateiks ataskaitas apie atliktus darbus tiesiai iš objekto naudodamiesi išmaniaisiais įrenginiais.

Dabar vykdoma sistemos priežiūra ir planuojamas tolesnis vystymas. Pasak K. Rasiko, šiuo projektu Lietuvos dujos siekė išspręsti pačias opiausias savo duomenų valdymo problemas. Jei diegimas pasiteisins, ketinama unifikuoti ir kitas sistemas.

„Manyčiau, projekto sėkmę lėmė tai, kad Atea įsiklausė į mūsų poreikius, atsižvelgė į veiklos specifiką, suprato, ko mums reikia, ir tai įgyvendino“, – tvirtina Lietuvos dujų atstovas K. Rasikas.