Darbo vietos 2021-05-21

Robotizuoti verslo sprendimai – ar Lietuvoje išnaudojame visas galimybes?

Procesų automatizavimas ir robotizavimas verslo kasdienybėje jau nėra naujiena. O pasaulį užklupus pandemijai robotinių procesų automatizavimo (RPA) sprendimų paklausa visame pasaulyje šoktelėjo į viršų. Tarptautinė rinkos tyrimų kompanija „Gartner“ prognozuoja, kad pasaulinė RPA rinka 2021-aisiais pasieks beveik 2 mlrd. JAV dolerių – 19,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais. RPA sprendimus Lietuvoje diegiančios IT įmonės „Atea“ atstovai sako, jog Lietuvoje taip pat pastebimas pakilimas, bet aukso amžiaus dar nepasiekėme.

Robotinių procesų automatizavimo technologija leidžia automatizuoti įvairius rutininius veiksmus IT sistemose. RPA programa veikia veiklos imitavimo principu – suprogramuojami veiksmai, kuriuos įprastai atlieka žmogus. Pavyzdžiui, programinis robotas gali tikrinti el. laiškus, tarp jų atpažinti užsakymus, atidaryti „Excel“ lenteles, jose surasti užsakymų informaciją ir atitinkamai ją perkelti į apskaitos sistemą.

„RPA sprendimai leidžia greičiau ir efektyviau atlikti rutininius veiksmus, išvengti klaidų, o tuo pačiu – sukurti patrauklias darbo vietas, nes visas žmogaus potencialas gali būti išnaudojamas didesnės pridėtinės vertės darbams, o ne nuobodžių, pasikartojančių veiksmų atlikimui“, – sako „Atea“ informacinių sistemų pardavimo projektų vadovas Donatas Kiauzaris.

Pirmauja skandinavai

Visose Baltijos ir Skandinavijos šalyse savo padalinius turinčios „Atea“ atstovas sako, kad Skandinavijoje jaučiamas ypatingai didelis robotizacijos poreikis.

„Švedija, Norvegija – tai ekonomiškai stiprios šalys, aktyviai ieškančios būdų efektyvinti procesus, eliminuoti nuobodų darbą iš specialistų darbotvarkės. Tačiau tai nereiškia, kad atsisakoma darbo vietų. Priešingai – tiek įdiegę RPA sprendimus savo padaliniuose, tiek klientų gretose matome, kad išlaisvinus specialistą nuo mechaninio darbo jam lieka laiko įsigilinti į procesų stebėseną, tobulinimą. Žmonės, kurių darbo dalį perima robotai paprastai savo srityje turi daug metų patirties, gerai išmano procesus, tad savo žiniomis gali sukurti ženkliai daugiau pridėtinės vertės įmonei ir tuo pačiu susikurti perspektyvesnę ir įdomesnę darbo vietą sau“, – sako D. Kiauzaris.

Pasak jo, Skandinavijoje jaučiamas augantis susidomėjimas RPA sprendimais tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose. Pensijų, įvairių išmokų, nedarbingumo pažymėjimų paskirstymas – visa tai dažnu atveju koordinuoja robotai.

Viešasis sektorius jau domisi ir Lietuvoje

„Kalbant apie privatų sektorių Lietuvoje, pastaruoju metu RPA sprendimus aktyviau diegiasi logistikos, draudimo, konsultacijų, dirbančių finansų srityje, kompanijos. O viešasis sektorius, galima sakyti, RPA srityje žengia pirmuosius žingsnius, bet jau turime pavyzdžių ir čia. Šiais metais baigėme įgyvendinti vieną RPA etapą Lietuvos kelių policijoje, kur realizuoti 8 automatizuoti procesai. RPA naudojamas greičio matuoklių informacijos apdorojimui“, – pažymi D. Kiauzaris.

Jis pasakoja, jog per praėjusius metus kelių policija apdorojo apie 60 tūkst. baudų. Tuo tarpu šiemet toks kiekis apdorotas per 3 mėnesius. Anksčiau pareigūnas turėdavo išrašyti baudą, ją atspausdinti, užrašyti adresą ir perduoti kurjeriui, kuris ją pristatydavo Lietuvos paštui. Dabar programinis robotas pagal turimus duomenis suformuoja baudą, o pareigūnui reikia tik ją patvirtinti. Patvirtinta bauda iškeliauja pažeidėjui tiesiai el. paštu, arba, jei tai užsienio pilietis ir reikalinga popierinė versija, paštas gauna spausdinimui paruoštą dokumentą, jį atspausdina ir išsiunčia.

„Net be konkrečių skaičiavimų galima įsivaizduoti, kiek laiko ir žmogiškų klaidų tokiu būdu išvengiama, o pareigūnai gali skirti savo laiką sudėtingesnių problemų sprendimui. Be to, taip mažėja ir korupcijos apraiškų galimybės“, – įsitikinęs pašnekovas.

Kaip „pasimatuoti“ robotizuoto sprendimo tinkamumą?

Paklaustas, kaip įvertinti ar, kiek ir kokie RPA sprendimai reikalingi konkrečios organizacijos atveju, D. Kiauzaris pataria pradėti nuo gana smulkaus, bet daug laiko ir atidumo, rankinio darbo reikalaujančio proceso identifikavimo.

„Pats sprendimo sukūrimas ir įdiegimas trunka maždaug mėnesį, tad rezultatus pamatyti ir įvertinti galima labai greitai. Dažnai organizacijos yra gerai išdirbusios visą procesą, bet pasitaiko tam tikrų „skaudulių“ – tokių procesų dalių, departamentų ar skyrių, kuriuose nuolat nespėjama, yra daug mechaninio darbo, trūksta žmonių, sunku surasti darbuotojų ir pan. Tokius momentus paprastai ir norima išspręsti automatizuotais sprendimais. Tačiau taip pat labai svarbu įsivertinti, ar išėmus butelio kaklelį šioje grandinės dalyje, jis neatsiras kitoje. Pavyzdžiui, jei trigubai pagreitinsime automobilių, skirtų kroviniams vežti, užsakymo procesą, reiktų pagalvoti, ar nesusidarys kamštis jau pačioje produktų krovimo stadijoje ir pan. Visuomet patariame RPA sprendimus vertinti platesniame kontekste“, – pažymi D. Kiauzaris.

Ateitis – robotams asistentams ir hibridiniams sprendimams

„Atea“ atstovo teigimu, verslui vis labiau įvertinant automatizavimo ir robotizavimo teikiamą naudą,  jų paklausa ateityje turėtų ir toliau didėti.

„Matome gana aiškias kryptis, kur link juda RPA rinka ir ji žengia į platesnius vandenis. Pirmiausia tai robotai asistentai, kurie padeda tam tikrose kasdienio darbo dalyse. Pavyzdžiui, vieno mygtuko paspaudimu gauti visą susistemintą įmonės kliento istoriją, aktualiausią įstatyminę bazę ar pan. Taip pat ryškėja sinergija tarp robotizacijos ir daiktų interneto, dirbtinio intelekto. Matome, kad programinės įrangos gamintojai į tai aktyviai investuoja“, – pastebi D. Kiauzaris.

Plačiau apie savo patirtį ir verslo modernizavimo sprendimus „Atea“ atstovai dalinsis LOGIN konferencijoje gegužės 26 dieną 10:05.

Norite sužinoti daugiau apie IT?