Tyrimas: viešojo sektoriaus IT prioritetas – saugumas, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ir technologijų plėtrai

Didžiausiame Šiaurės ir Baltijos šalių IT vadovų nuomonės tyrime apklausti 1273 respondentai – IT sprendimų priėmėjai iš Švedijos, Norvegijos, Danijos, Suomijos ir Baltijos šalių. Iš jų 41 proc. atstovavo viešajam sektoriui.

Viešasis sektorius dažniau patyrė kibernetines atakas 

Tyrimas atskleidė, kad net 18 proc. Šiaurės ir Baltijos šalių viešojo sektoriaus organizacijų patyrė dideles kibernetines atakas, tuo tarpu privačiame sektoriuje tokių buvo 13 proc.
„Viešasis sektorius valdo itin daug jautrių duomenų ir užtikrina kritiškai svarbių paslaugų veikimą, todėl jis dažniau patenka ir į kibernetinių atakų taikinį. Nenuostabu, kad būtent kibernetinis saugumas išlieka pagrindiniu viešojo sektoriaus IT vadovų prioritetu. Jei 2024 m. saugumą kaip trejų metų prioritetą įvardijo kiek daugiau nei pusė viešojo sektoriaus IT vadovų, tai pernai tokių buvo jau 8 iš 10”, – tyrimo rezultatus komentuoja Evaldas Valūnas, „Atea“ saugumo sprendimų kompetencijų centro grupės vadovas.
Kibernetinio saugumo svarba lemia ir biudžeto paskirstymą bei specialistų poreikį. Net 69 proc. IT sprendimų priėmėjų planuoja didinti investicijas į saugumą, o 55 proc. respondentai įvardijo, kad labiausiai jų organizacijoms reikės būtent saugumo ekspertų.

Dėmesys skaitmeninei transformacijai ir viešajai debesijai 

Anot Giedrės Vinickienės, „Atea“ komunikacijos ir rinkodaros vadovės Baltijos šalims, būtų klaidinga manyti, kad Šiaurės ir Baltijos šalių regiono viešojo sektoriaus IT vadovai apsiriboja tik saugumo užtikrinimu. „Nors saugumas viešajame sektoriuje išlieka pagrindu, kartu stiprėja ir poreikis modernizuoti sistemas, didinti paslaugų efektyvumą bei geriau išnaudoti technologijas”, – pabrėžia ji.
Paklausti, kam savo vaidmenyje norėtų skirti daugiau dėmesio, 19 proc. viešojo sektoriaus IT sprendimų priėmėjų nurodė skaitmeninę transformaciją, o 17 proc. – veiklos plėtrą. Savivaldybių lygmenyje šis poreikis dar ryškesnis: net 21 proc. savivaldybių IT vadovų teigia norintys daugiau dėmesio skirti būtent skaitmeninei transformacijai. 
Vienas ryškesnių pokyčių – besikeičiantis viešojo sektoriaus požiūris į viešosios debesijos sprendimus. Viešojo sektoriaus organizacijų, teigiamai vertinančių šiuos sprendimus, dalis per metus išaugo nuo 51 iki 57 proc., o neigiamai vertinančių sumažėjo nuo 26 iki 17 proc.
„Viešajam sektoriui debesija šiandien yra svarbi ne tik dėl lankstumo ar efektyvumo. Mūsų regione ji vis labiau siejama ir su atsparumu, veiklos tęstinumu bei galimybe užtikrinti paslaugų prieinamumą net ir sudėtingomis aplinkybėmis“, – pažymi G. Vinickienė. 
Tiesa, didžiausia kliūtis naudotis debesijos sprendimais viešajame sektoriuje išlieka teisinis neapibrėžtumas – jį kaip pagrindinį barjerą įvardijo 70 proc. respondentų.

DI viešajame sektoriuje: potencialas neišnaudojamas

Tyrimas atskleidė, kad DI brandos lygis regione auga, tačiau reali jo nauda vis dar ribota. Viešajame sektoriuje DI brandos lygis išlieka mažesnis nei privačiame: 20 proc. viešojo sektoriaus organizacijų save priskiria „praktiko“ ar aukštesniam lygiui, kai privačiame sektoriuje tokių yra 27 proc.  Anot G. Vinickienės, tai susiję su didesniais teisiniais apribojimais, jautresniais asmens duomenimis, duomenų valdymo iššūkiais ir tam tikrų kompetencijų trūkumu. 
„DI potencialas viešajame sektoriuje yra didelis, tačiau kol kas daugelis organizacijų tebėra tyrinėjimų ir bandymų etape. Svarbu, kad viešasis sektorius gebėtų šią technologiją prasmingai integruoti į procesus ir paslaugas taip, kad ji kurtų realią vertę visuomenei“, – akcentuoja „Atea“ atstovė.