2024-02-26

Kuo viešoji debesija svarbi valstybės organizacijoms?

Nuo šių metų pradžios jau ir valstybinėms institucijoms nebeliko teisinių kliūčių informacinių išteklių plėtrai naudotis viešosios debesijos paslaugomis. Tokias galimybes atveria naujos redakcijos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, įsigaliojęs šių metų pradžioje. Vidmantas Traknys, didžiausios IT sprendimų ir paslaugų teikėjos Baltijos šalyse „Atea“ produktų ir paslaugų vadovas, išskiria kelis aspektus, kodėl viešoji debesija naudinga valstybės organizacijoms.

Nuotrauka: Vidmantas Traknys, Produktų ir paslaugų vadovas, Atea

Naujųjų technologijų sprendimai – atsakas augančioms saugumo grėsmėms

Auganti geopolitinė įtampa, agresyvėjančios kibernetinės atakos, dažnėjantys gamtos kataklizmai verčia valstybines organizacijas dar kartą peržvelgti savo duomenų valdymo strategijas ir priemones. „Esame pasiekę jau gan aukštą valstybės skaitmenizacijos lygį – daugybė paslaugų šalies gyventojams teikiamos „vieno langelio“ principu, tačiau esminių valstybės funkcijų vykdymas bei paslaugų teikimas dar stipriai priklauso nuo to, kaip sklandžiai veikia valstybės IT infrastruktūra ir kaip kaupiami ir saugomi duomenys. Turime orientuotis į sprendimus, kurie, įvykus incidentui ar gamtos kataklizmui, kai fiziškai sunaikinami ar pažeidžiami lokalūs duomenų centrai, padėtų apsaugoti sukauptus duomenis, patiriant kuo mažiau žalos, ir užtikrintų valstybės institucijų veiklos tęstinumą“, – akcentuoja V. Traknys.

Vienas iš tokių sprendimų būtų viešoji debesija. Paprastais žodžiais tariant, viešasis debesis yra globaliai prieinamos IT infrastruktūros resursų nuoma duomenims saugoti, programoms paleisti arba kompiuterinių išteklių naudojimui tam, kad būtų patenkinti organizacijos poreikiai. Šias paslaugas teikia tokios įmonės kaip „Amazon“, „Google“ ar „Microsoft“, ir jomis naudotis gali visi, turintys prieigą prie interneto.

Viešojoje debesijoje saugumo lygis pritaikomas organizacijos poreikiams

Didžiulių investicijų dėka viešosios debesijos paslaugų tiekėjai, įdarbinę naujausias technologijas ir saugos sprendimus, garantuoja pačios viešosios debesijos kaip globalios IT infrastruktūros saugumą. Tačiau, nors viešasis debesis pripažįstamas saugesniu už lokalias IT infrastruktūras, organizacijoms privalu pagalvoti apie duomenų saugumo pačiame debesyje užtikrinimą. V. Traknys sako, kad konkrečiais saugumo sprendimais debesies viduje turi pasirūpinti patys vartotojai, ir tai yra gera žinia, nes jie gali pasirinkti jiems priimtiną saugumo lygį.

Viešosios debesijos modelyje vyrauja pasidalintos atsakomybės principas. Tai yra, viešosios debesijos paslaugos tiekėjas yra atsakingas už patį debesį, o debesijos paslaugų tinkamu panaudojimu vykdant organizacijos veiklą debesų viduje, rūpinasi jau pats paslaugų naudotojas. Analogija būtų su daugiabučiu. Už daugiabučio namo pastatymą ir tai, kad jis atitiktų visus keliamus reikalavimus, atsakingas namo statytojas ar vystytojas, o kaip bus įrengtas konkretus butas, jau yra gyventojo rūpestis. Kaip bute mes galime pasirinkti, kur laikysime mums svarbų turtą ar dokumentus – ant stalo ar nedegiame seife, taip ir debesyje galima rinktis įvairius saugumo sprendimus. Pavyzdžiui, duomenis galima šifruoti jau netgi perkėlimo į debesiją metu bei užtikrinti aukštą saugumą debesyje esantiems duomenims pasirenkant, kurioje šalyje duomenys būtų saugomi (kadangi tai yra globali IT Infrastruktūra) ar kiek papildomų duomenų kopijų sukurti bei palaikyti. Debesys suteikia daug saugumo galimybių, kurias kiekviena organizacija gali pritaikyti pagal savo poreikį“, – tvirtina pašnekovas.

V. Traknys papildo, kad siekiant užtikrinti kritinių duomenų saugumą turi būti taikomas visas priemonių spektras. Jis primena vieno didžiausių duomenų apsaugos programinės įrangos kūrėjų „Veeam“ rekomenduojamą 3-2-1-1-0 taisyklę. Čia skaičius 3 reiškia, kad organizacija turėtų pasidaryti net 3 atsargines savo kritiškai svarbių duomenų kopijas. Kopijas reiktų saugoti bent 2 skirtingose lokacijose, kur 1 kopija būtų saugoma nutolusioje saugykloje (arba fizinėje laikmenoje). Kita kopija turėtų būti saugoma laikmenoje, kuri neturi jokio priėjimo prie tinklo (dauguma įsilaužimų įvyksta būtent per jį). Galiausiai „0“ sufleruoja klaidų skaičių. Tai yra, būtina kas kart įsitikinti, kad kritinių duomenų kopijas pavyksta sėkmingai atstatyti.

Anot pašnekovo, suprantamas institucijų atsargumas naudojantis naujausiomis technologijomis. „Nėra būtinybės į šias technologijas panirti stačia galva, tačiau išsibandyti jų veikimą, sukurti bent jau sąsajas su viešaisiais debesimis bei perkelti dalį duomenų ar IT infrastruktūros į juos – tikrai verta. Juo labiau, kad naujosios technologijos turi ir daugiau privalumų“, – sako Vidmantas.

Viešosios debesijos ekonomika: efektyvus ir tvarus technologijų naudojimas

Dar vienas viešosios debesijos privalumas, kurį įvardija V. Traknys, tai viešosios debesijos ekonomika, leidžianti sutaupyti IT infrastruktūros kaštus. „Paprastai viešosios debesijos paslaugų teikėjai investuoja į tūkstančius fizinių serverių jų valdomuose duomenų centruose, kurie yra sujungiami į virtualizuotą IT ekosistemą. Viešoji debesija yra masto ekonomika – kaštai už naudojimąsi yra pasidalinami, ir ta pati IT paslauga yra teikiama visiems paslaugų vartotojams. Nors paslaugos yra standartizuotos, jas galima pritaikyti savo specialiems poreikiams“, – pabrėžia V. Traknys.

Dėl masto ekonomikos žymiai efektyviau naudojami ir energetiniai resursai, skirti viešosios debesijos infrastruktūrai išlaikyti. Šių paslaugų teikėjai skiria didelį dėmesį tvarumo aspektams ir vis daugiau pereina prie žaliosios energetikos naudojimo.

Viešosios debesijos paslaugos dar vadinamos demokratizuotomis technologijomis. Tai reiškia visiems prieinamą prieigą prie moderniausių ir inovatyviausių viešosios debesijos paslaugų, kurias sukuria galingiausios pasaulio įmonės, tokios kaip „Amazon“, „Microsoft“ ar „Google“. Organizacijoms nebereikia didelių investicijų sprendimų sukūrimui bei palaikymui, žinoma, jei tai nėra itin specifiniai poreikiai.

„Svarbu paminėti, kad besinaudojant viešosios debesijos paslaugomis paprastai mokama tik už realiai naudojamas paslaugas, be ilgalaikių įsipareigojimų. Tokia kainodara nereikalauja išankstinių mokėjimų bei įneša daugiau skaidrumo, kaip yra naudojami finansiniai resursai“, – papildo „Atea“ produktų ir paslaugų vadovas.

Prieiga prie inovatyviausių sprendimų gali tapti ir svariu argumentu organizacijoms ieškant darbuotojų. „Naujausių technologijų naudojimas, įskaitant ir viešosios debesijos paslaugas, būtų didelis pliusas siekiant pritraukti perspektyvius IT specialistus į valstybines organizacijas“ – tvirtina V. Traknys.  

Sėkmingas viešosios debesijos paslaugų pritaikymas valstybės sektoriuje dar labiau paskatintų valstybės skaitmenizacijos plėtrą bei prisidėtų prie šalies konkurencingumo didinimo.