2020-01-01

Lietuviai robotizuoja Skandinaviją: kol robotai pluša, darbuotojai kelia kvalifikaciją

Robotai ne tik išvaduoja darbuotojus nuo rutinos, suteikia jiems daugiau kūrybinės laisvės ir palengviną mechaninį darbą. Robotizacija taupo darbo vietas, o atsiradęs laisvas laikas investuojamas į procesų kokybės gerinimą bei personalo kvalifikacijos kėlimą. Tokia Norvegijoje esančio Atea kompanijos padalinio, kuriame robotus įdiegė lietuvių programuotojai, patirtis. Mūsų šalies IT specialistų sprendimai leido per metus sutaupyti 30 darbo vietų ir papildomai investuoti apie 1,5 mln. Eur.

Vidinių ir išorinių veiklos procesų robotizavimas, kai kasdienė darbo rutina tampa lengvesnė, o užduotys atliekamos tiksliau, greičiau bei paprasčiau. Tokį iššūkį prieš porą metų Atea Lietuva specialistams iškėlė skandinaviškieji Danijos, Švedijos ir Norvegijos kompanijos padaliniai.

 

Taupomi pinigai ir laikas

Pasitelkdami UiPath programinę įrangą, mes pradėjome automatizuoti pasikartojančias darbo užduotis ir kurti virtualius tarp savęs bendraujančius robotus. Šią sistemą galima vadinti pažangiu bei inovatyviu kasdieniu pagalbininku, skirtu ne mažinti darbuotojų skaičių įmonėse, o didinti jų pridėtinę kuriamą vertę. Skandinavai mano – jei specialistas turi keletą aukštojo mokslo diplomų, jo veiklos nederėtų apriboti vien mechaniniu duomenų perkėlimu iš vienos skaičių eilutės į kitą. Todėl buvo siekiama sumažinti tokią rutiną, patobulinti procesus ir dalį darbo patikėti robotams.

 

„Norvegų patirtis rodo – mūsų sprendimai mechaninį darbą pakeičia investicijomis į darbuotojus. Per metus robotizavome 67 procesus, taip visiškai sutaupydami 30 darbo vietų. Atsiradęs laisvas laikas dabar skiriamas gerinti įmonės veiklą, kelti personalo kvalifikaciją, tam skiriant 1,5 mln. Eur., kuriuos būtų išeikvoję neautomatizuotas darbas”, – pastebi Atea Informacinių sistemų pardavimo projektų vadovas Donatas Kiauzaris, vadovavęs skandinaviškojo Atea padalinio užsakytų projektų įgyvendinimui.

 

Atea Lietuva komanda robotizacijos kūrimą kolegoms Skandinavijoje pradėjo nuo technologijos, skirtos sąskaitų apdorojimui. Pirmiausia, kompanijos viduje mūsų šalyje buvo sėkmingai išbandytas sąskaitų klientams priėmimo bei išrašymo automatizavimas.

Šį procesą vykdančio roboto išskirtinumas – darbas 24/7, be laisvadienių, atostogų ir poilsio ar pietų pertraukų. Tokia sistema itin nereikli – jai  užtenka tik elektros energijos, tačiau teikiami privalumai  akivaizdūs: gerokai sutaupomi kaštai, išvengiama probleminių situacijų, kai reikia vieną sistemą integruoti į kitą. Robotas dirba tarsi žmogus: spaudinėja kompiuterio klaviatūros klavišus, vedžioja pelę, naudoja šaukinius (shortcut). Veikiant šiai sistemai, dingsta darbo procesų derinimo, duomenų tikrinimo poreikis.

 

Donato teigimu robotas nėra dirbtinis intelektas. Tai daugiau pagalbininkas: jam duodama aiški bei paprastai įvykdoma užduotis, kuriai atlikti užtenka elementarios loginės proceso sekos.

„Robotas dažniausiai nedaro matematinių klaidų. Jei yra nurodytas tam tikras kiekis skaičių, sistema jį ir perkels. Tą patį robotas daro su tekstu. Jam galima duoti atlikti logines užduotis, pavyzdžiui, sutikrinti informaciją. Ši technologija šiuo metu yra daugiau darytoja, o ne mąstytoja. Tačiau ji išskirtinė tuo, kad pasižymi patrauklia vartotojo sąsaja, leidžiančia išties lengvai robotą sukurti. Kitas sistemos unikalumas – struktūrizuotai identifikuojami skenuoto dokumento stulpeliai, lentelės ir tai daroma daug greičiau. Kartu roboto paruošimas darbui nereikalauja ypatingų programavimo gebėjimų, todėl viskas vyksta sparčiau, tiksliau, patogiau ir paprasčiau”.

 

Robotai skiria pašalpas ir išleidžia atostogų

Norint atlikti įmonės procesų robotizaciją, labai svarbu įsivertinti, ar to iš tikrųjų reikia. Ne visi vykdomi darbai turėtų būti perduodami į robotų rankas. Kliento poreikių analizė yra geriausias būdas suprasti, kokie neoptimalūs procesai įmonėje buvo iki tol vykdomi, kaip juos sutvarkyti bei pagerinti tiek technologijų, tiek turimų specialistų darbą.

Planuojat automatizaciją, ypač svarbi strategija, nes gali nutikti taip, kad robotų veikla apsunkins darbuotojų kasdienybę. Pavyzdžiui, sistemos klaida gali užversti klientą sąskaitomis elektroniniu paštu. Taip pat robotų bandymų netikslumai vėliau atsiliepia jų darbui. Tik kruopščiai numatant ir suplanuojat visus etapus, panašių situacijų yra išvengiama.

 

„Tokiais veiklos principais vadovaujamės patys, todėl skandinavai mus pasirinko vertindami ne tik darbų kainą, bet ir aukštą paslaugų kokybę. Užsienio partneriams robotizavome ir palengvinome Švedijos bei Norvegijos savivaldybių veiklą: nuo gyventojų užklausų priėmimo iki pašalpų jiems skyrimo. Šis bendradarbiavimas sėkmingai plėtojamas ir vyksta iki šiol, o kartu Atea vykdo robotizacijos projektus ir su kitais klientais. Mūsų kompetentingų specialistų komanda jau įgyvendino daugiau nei šimtą sprendimų, automatizuodami įmonių finansinius procesus, informacijos kontrolę, supaprastindami žmogiškųjų išteklių ar mokslo įstaigų specialistų darbą”, – vardina Donatas.

 

Taigi, robotai yra kelių tipų: vieniems priežiūros nereikia, kiti kuriami kaip asistentai. Pastarieji gali atlikti tam tikrą darbuotojo užduotį, pavyzdžiui, kuriuo nors veiklos etapu apdoroti duomenis. „Gali atiduoti darbą robotui ir nueiti gerti kavos, kol informacija ruošiama. Robotizacija taip pat palengvina skambučių centro specialistų kasdienybę: taip vienu metu darbuotojai gali dirbti su keliomis sistemomis, iškart matyti visus klientų duomenis. Robotai naudingi ir rinkodarai, nes lygina konkurentų elektroninių parduotuvių kainas, nuolaidas. Kartu jie atlieka dalį žmogiškųjų išteklių specialistų darbo – valdo personalą, tvarko atostogų prašymus, imasi kitų procesų”.

 

Ilgalaikė robotizacijos nauda – garantuota

Galvojantiems apie robotizaciją, svarbu įsidėmėti – robotai niekada nepakeis darbuotojų. Tai ir nėra šio proceso tikslas: technologijos skirtos padėti, bet ne didinti bedarbių specialistų gretas. „Robotai nesiruošia atimti darbo vietų. Juos reikia priimti kaip tobulėjimą, ne grėsmę. Įmonių vadovai turėtų šviesti darbuotojus, kad neplanuoja pasodinti robotą ir atlaisvinti darbo vietą. Siūlyčiau aiškiai komunikuoti – robotizacija nėra tik pinigų taupymas. Tai rutinos palengvinimas, kai tam tikrus procesus gali atlikti automatizuota sistema, supaprastindama kasdienius darbus“, – teigia Donatas.

 

Todėl svarstantiems robotizacijos įdiegimą reikėtų apgalvoti tinkamą informacijos pateikimą kolegoms, o visa kita patikėti Atea specialistams. Jie išsiaiškins, kurį darbo procesą patikėjus robotams, bus galima džiaugtis ilgalaike finansine nauda. Tuomet sukurs geriausią robotizacijos architektūrą ir pasirūpins, kad įmonės procesai vyktų sparčiau, patogiau bei našiau.