Ruošiantis Prieinamumo direktyvos įsigaliojimui, kurčiųjų kasdienybę lengvinantis sprendimas
Iš socialinių paskatų kilusi didžiausios IT sprendimų ir paslaugų teikėjos Baltijos šalyse „Atea“ pilotinė iniciatyva, skirta palengvinti klausos negalią turinčių žmonių kasdienybę ir padidinti paslaugų jiems prieinamumą, atkreipė tiek verslo, tiek valstybės sektoriaus dėmesį. „Atea“ sukurtu sprendimu – nuotoline sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslauga – organizacijos domisi ir dėl artėjančio Prieinamumo direktyvos įsigaliojimo.
„Prieinamumo direktyva jau perkelta į LR Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymą, kuris įsigalios 2025 m. birželio 28 d. Verslas turės užtikrinti, kad tam tikri gaminiai ir paslaugos būtų prieinami kuo platesniam vartotojų ratui (įskaitant ir asmenis su įvairiomis negaliomis). Tai – kompiuteriai ir kiti išmanieji įrenginiai, banko paslaugos, mokėjimo ir kiti savitarnos terminalai, prieiga prie audiovizualinės žiniasklaidos, elektroninių ryšių paslaugos, transporto paslaugų elementai (el. svetainės, programėlės, el. bilietai), elektroninė prekyba, elektroninės knygos, taip pat skambučiai numeriu 112.
Valstybės sektoriui Prieinamumo direktyva svarbi dėl vykdomų viešųjų pirkimų, nes minėtų gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimai yra privalomieji asmenų su negalia kriterijai pagal LR viešųjų pirkimų įstatymus. Taip pat gali būti aktualu tais atvejais, kai ekonominės veiklos vykdytojas, gaminantis minėtus gaminius ar teikiantis minėtas paslaugas, yra valstybės ar savivaldybės valdoma įmonė“, – pasakoja Svajūnė Sirvydytė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės patarėja, plačiau direktyvos reikalavimus pristatysianti „Atea Public IT“ konferencijoje valstybės sektoriaus lyderiams.
Viena iš Prieinamumo direktyvą įgalinančių technologijų – „Atea“ sukurtas sprendimas, užtikrinantis sklandžią nuotolinę sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslaugą. Praėjusių metų rudenį tokia pilotinė paslauga, bendradarbiaujant su Lietuvos kurčiųjų draugija ir Lietuvos gestų kalbos vertimo centru, buvo įdiegta dvejose „Topo centro“ parduotuvėse.
Paslaugos poreikis kilo iš arti susidūrus su kurčiųjų problemomis
Ignas Bacevičius, „Atea“ Pardavimų verslo klientams padalinio vadovas, pasakoja, kad pradinė idėja dėl tokios paslaugos poreikio kilo ne dėl Prieinamumo direktyvos reikalavimų, o dėl vieno iš darbuotojų asmeninės patirties. „Kolegos šeimoje artimas žmogus negirdi, todėl jis iš labai arti žino, su kokiomis komunikacinėmis problemomis kasdieninėse situacijose susiduria žmonės, turintys klausos negalią. Tokių žmonių Lietuvoje yra apie 60 tūkst. Mūsų įmonės misija yra kurti Lietuvą su IT – tokią Lietuvą, kuri būtų draugiškesnė ir patogesnė visiems žmonėms. Todėl nedvejodami įsitraukėme į problemos analizę, diskutavome ir svarstėme galimus sprendimus, kol galiausiai tokį sprendimą radome”, – tvirtina I. Bacevičius.
„Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad paprasčiausias variantas būtų planšetinis kompiuteris, deja, labiau įsigilinus ir išbandžius praktiškai tapo akivaizdu, jog toks sprendimas nėra tinkamas. Svarbiausi keliami kriterijai yra ne tik paprastumas naudotis, bet ir aukšta garso bei vaizdo kokybė, o ypač – saugumas. Šiuos reikalavimus atitiko „Cisco Webex“ – specializuotas vaizdo konferencijų įrenginys. Be visų išvardintų savybių svarbu ir tai, kad licencija, kurią būtina įsigyti kartu su „Cisco Webex“, diegiant ją į kitų vartotojų (konsultanto, vertėjo) įrangą, papildomai nekainuoja, todėl toks sprendimas efektyvus ir kaštų prasme. Be to, jis užtikrina saugumą, nes atitinka BDAR ir ISO27000 reikalavimus. Trišaliame pokalbyje tarp kurčiojo, konsultanto ir vertėjo gali būti dalinamasi jautria asmenine informacija, todėl aktualu, kad ji būtų tinkamai apsaugota“, – paaiškina Sergej Smirnov, „Atea“ Tinklo sprendimų kompetencijų centro vadovas. Jo teigimu, analogiškų atvejų, kai šis įrenginys pritaikomas kurčiųjų poreikiams neteko matyti nei Lietuvoje, nei kitose Baltijos ir Šiaurės šalyse, todėl „Atea“ sulaukia daug klausimų ir susidomėjimo iš užsienio kolegų bei paties įrangos gamintojo.
Paslauga veikia itin paprastai ir patogiai. Atvykęs į vietą, kurioje nori gauti paslaugą, klausos negalią turintis asmuo per specialų, portatyvų įrenginį vienu mygtuko paspaudimu išsikviečia gestų kalbos vertėją, kuris nuotoliu, per vaizdo skambutį realiu laiku padeda bendrauti su vietoje esančiu konsultantu. Nuotolines lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas teikia Lietuvių gestų kalbos vertimo centras. Beveik pusmetį trunkančio pilotinio projekto „Topo centre“ metu „Atea“ specialistai, įsiklausę į „Topo centro“ bei kurčiųjų bendruomenės poreikius ir pastebėjimus, toliau tobulina šios paslaugos teikimą, kad tiek jos valdymas, tiek patogumas klientams būtų dar didesnis.
Stiprina įtrauktį, lengvina bendravimą ir taupo laiką
„Topo centro“ atstovus džiugina šio pilotinio projekto kuriama vertė. Pastebima, kad klientų, turinčių klausos negalią, aptarnavimas vyksta daug sparčiau ir patogiau. Tai ypač aktualu, kai elektronikos prietaisai perkami išsimokėtinai ir būtina sudaryti lizingo sutartį. Jei anksčiau bendravimas dėl lizingo su klausos negalią turinčiais asmenimis vykdavo raštu, tai dabar – pasitelkiant nuotolinį sinchroninį vertimą, kuris žymiai efektyvesnis ir patogesnis.
„Džiaugiuosi, kad vis daugiau įmonių ryžtasi integruoti šią paslaugą į savo veiklą. Kuo plačiau tokios paslaugos bus prieinamos žmonėms su klausos negalia, tuo paprastesnis bus integracijos į visuomenę procesas. Šis žingsnis iš tiesų prasmingas ir reikalingas – Lietuvos gestų kalbos vertimo centras praėjusiais metais per visus prieinamus kanalus Lietuvoje sulaukė daugiau nei 54 tūkstančių skambučių. Tad tiek privačiam verslui, tiek ir valstybinėms įmonėms reikia didinti kasdienių paslaugų prieinamumą žmonių su klausos negalia bendruomenei ir taip skatinti jos savarankiškumą“ – pasakoja „Topo centro” generalinis direktorius Remigijus Štaras.
Nuotolinio sinchroninio vertimo į gestų kalbą paslauga galės naudotis ir netrukus atsidarysiančio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro lankytojai. Toks įrenginys bus įdiegtas teatro kasoje. „2024-aisiais metais statomas teatras turi būti modernus ir šiuolaikiškas visomis prasmėmis, o sprendimai – orientuoti ir į ateitį. Asmenų su negalia tema buvo pamiršta mūsų visuomenėje. Tad naujame teatre – naujos technologijos, kad teatras būtų prieinamas visiems“, – tvirtina Naglis Stancikas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės pavaduotojas.
„Atea“ ekspertai prognozuoja, kad vis daugiau socialiai atsakingų organizacijų, matydamos gerąją kitų įmonių praktiką bei artėjant Prieinamumo direktyvos įsigaliojimui, sieks didinti savo paslaugų prieinamumą žmonių su negalia bendruomenei. Šiuo metu „Atea“ siūlomu sprendimu aktyviai domisi ir valstybinės piliečius aptarnaujančios institucijos.
Ši „Atea“ kartu su partneriais įgyvendinta iniciatyva buvo įvertinta aukščiausių šalies pareigūnų. Praėjusių metų pabaigoje „Atea“ ir „Topo centras“ atstovai buvo susitikę su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene ir priėmė padėką už iniciatyvą, didinančią paslaugų prieinamumą klausos negalią turintiems žmonėms, skatinančią gyventojų įtrauktį ir savarankiškumą.