Skip to main content
Robotizavimo sprendimai Lietuvos kelių policijoje – 5 kartus didesnės darbo apsukos ir efektyvesnis pareigūnų darbo laikas

Procesų automatizavimas ir robotizavimas verslo kasdienybėje jau nėra naujiena, o po truputį skinasi kelią ir viešajame sektoriuje. Ekspertų teigimu, nors Lietuvoje robotinių procesų automatizavimas (RPA) žengia pirmuosius žingsnius, jau turime gerų pavyzdžių ir čia. Šiais metais „Atea“ specialistai baigė įgyvendinti vieną RPA etapą Lietuvos kelių policijos tarnyboje, kur realizuoti 7 automatizuoti procesai.

Robotinių procesų automatizavimo technologija leidžia automatizuoti įvairius rutininius veiksmus IT sistemose. RPA programa veikia veiklos imitavimo principu – suprogramuojami veiksmai, kuriuos įprastai atlieka žmogus. Lietuvos kelių policijoje tarnyboje RPA naudojamas pažeidimo fiksavimo sistemomis (greičio matuokliais) užfiksuotų duomenų informacijos apdorojimui.

Programinis robotas apdoroja duomenis iš pažeidimų fiksavimo sistemų, kai fiksuojami tokie nusižengimai kaip greičio viršijimas, transporto priemonės eksploatavimas be techninės apžiūros ir/ar be draudimo. Šiuo metu proceso dėka jau apdorojami tiek ES, tiek kitose šalyse registruotų transporto priemonių pažeidimai. Kitaip tariant, apdorojami visi gauti duomenys iš pažeidimų fiksavimo sistemų.

„Anksčiau pareigūnas turėdavo išrašyti baudą – suformuoti procesinius dokumetus, juos atspausdinti, sudėti į vokus, užrašyti adresą ir perduoti kurjeriui, kuris ją pristatydavo AB „Lietuvos paštas“. Dabar programinis robotas pagal turimus duomenis suformuoja baudą, o pareigūnui reikia tik ją pasirašyti. Procesiniai dokumentai išsiunčiami asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, el. paštu, arba, jei tai užsienio pilietis ir reikalinga popierinė versija, paštas gauna spausdinimui paruoštą dokumentą, jį atspausdina ir išsiunčia“, – sako „Atea“ profesionalių paslaugų kūrimo skyriaus vadovas Donatas Kiauzaris.

RPA išsprendė nepakeliamą duomenų srauto krūvį

 

Kaip pasakoja Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus administracinių nusižengimų administravimo poskyrio viršininkė Stasė Stankevičienė, pasitelkti RPA sprendimus informacijos apdorojimui paskatino didelis gaunamų duomenų kiekis iš stacionarių ir mobiliųjų greičio matavimo sistemų, kuris buvo tiesiog nepakeliamas darbuotojams.

„2014 m. Lietuva  įgyvendino Europos Tarybos (ET) spendimus dėl apsikeitimo techniniais transporto priemonių ir su transporto priemonėmis susijusių asmenų (savininkų, valdytojų) duomenimis per informacinę sistemą EUCARIS, todėl tiriamų Kelių eismo taisyklių pažeidimų kiekis ženkliai padidėjo. Pažeidimų kiekis nuolat augo, o Lietuvos kelių policijos tarnyboje dirbo tik 3 pareigūnai, tiriantys administracines nusižengimų bylas, kuriose ES registruotos transporto priemonės, užfiksuojamos stacionariomis ir mobiliosiomis greičio matavimo sistemomis. Jei 2015 m. Lietuvos kelių policija tokių pažeidimų turėjo ištirti 1 tūkst., 2019 jų buvo jau per 136 tūkst. O 2020-aisiais fiksuota daugiau kaip  600 tūkst. Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Akivaizdu, kad susitvarkyti su tokiais kiekiais keliems prie to dirbantiems specialistams būtų tiesiog neįmanoma“, – pasakoja S. Stankevičienė.

Visas procesas yra automatizuotas nuo A iki Z, t.y., pirmiausia surenkama visa būtina informacija administracinio nusižengimo teisenai pradėti, kuri yra priskiriama atsakingai Lietuvos kelių policijos tarnybai tolimesniam darbui. Tuomet priskirtos bylos tolygiai, t.y. atsižvelgiant į krūvį, paskirstomos atsakingiems pareigūnams. Po šio etapo duomenys automatizuotai užpildomi ir priimamas procesinis sprendimas.  Jei pažeidėjas – ES pilietis, suformuoti procesiniai dokumentai išsiunčiami „Lietuvos pašto“ API sąsajai. Jei pažeidėjas – LR pilietis, informacija apie suformuotą procesinį sprendimą yra siunčiama atsakingam pareigūnui, kuris sprendimą patvirtina elektroniniu paštu ir naudodamasis administracinių nusižengimų registro funkcionalumais išsiunčia asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn. Iš asmenų gauti paaiškinimai ar papildomi dokumentai automatiškai įkeliami į Administracinių nusižengimų registrą prie atitinkamos bylos. Galiausiai patikrinama, ar dokumentai, suformuoti automatiniu būdu, yra išsiųsti asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn ir ar išsiųsti tinkamu būdu.

„Automatizuotas ir procesas, kuomet pagal administracinių nusižengimo bylos nagrinėjimo datą surenkama visa informacija, reikalinga bylai nagrinėti ir pateikiama pareigūnui, turinčiam  teisę priimti procesinį sprendimą. Pareigūnui patvirtinus, kad informacija surinkta tinkamai, jo vardu yra suformuojamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Tiesa, šiuo metu šis procesas veikia tik su bylomis, kai asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn yra Europos Sąjungos pilietis. Planuojama tokį patį procesą sukurti ir LR piliečių byloms“, – sako S. Stankevičienė.

1 roboto darbo laikas = 5 pareigūnų

Stankevičienė pasakoja, kad duomenų užpildymas iki procesinio sprendimo priėmimo ir pats priėmimas, kuomet formuojami privalomi dokumentai, žmogui užtrunka apie 10 min. Automatizavus šį procesą užtrunkama apie 2 min., taigi šiuo atveju robotas per tą patį laiką atlieka 5 pareigūnų darbą. Per pusmetį programinis robotas surašė 13238 administracinio nusižengimo protokolus, pareigūnas per tą patį laikotarpį – 2861 protokolą.

„Tuo tarpu žmogiškieji ištekliai yra naudojami procesams, kuriems reikalingas duomenų vertinimas, t.y. analitinis mąstymas. Be to, augant fiksuojamų nusižengimų kiekiui, reikia vis daugiau žmogiškojo įsikišimo ir vertinimo, nes pareigūnai taip pat dirba su išimtimis, kai robotas nesugeba atlikti darbo. Tuomet reikia specialisto įsikišimo“, – sako Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė.

Pasak jos, didžiausias iššūkis automatizuojant procesus ir buvo numatyti visus žingsnius ir išimtis, kuriuos automatizuojant gali sustoti procesas, taip pat numatyti visus žingsnius, kuriuos atliekant būtų pasiekiamas optimalus rezultatas.

„Poreikių ir pasikartojančių veiksmų analizei iš ties būtina skirti atitinkamą dėmesį. Taip pat ne mažiau svarbi sąlyga sėkmingam RPA sprendimų įgyvendinimui organizacijoje yra ir pats organizacijos požiūris, vidinė darbuotojų motyvacija, teigiamas nusiteikimas pokyčiams. Džiugu, kad tokių motyvuotų ir susitelkusių komandų Lietuvoje yra vis daugiau“, – sako „Atea“ profesionalių paslaugų kūrimo skyriaus vadovas.  Jis pastebi, jog nors automatizacijos procesai daugeliui iš pradžių atrodo sudėtingi ir sunkiai įgyvendinami, vis daugiau organizacijų netrunka įvertinti teigiamą pokytį, kurį lemia sumažėjęs rutininių darbų kiekis.

„Tiesa, kad dažnai vien mintis nuo ko reikėtų pradėti klientams gali tapti iššūkiu. O mums šis kompleksiškumas kaip tik yra įdomioji darbo dalis – kaupdami skirtingų projektų patirtį pastebime tam tikrus sisteminius atsikartojimus ir galime greičiau padėti klientui identifikuoti kritinės svarbos procesus bei galimas rizikos sritis, kuriose automatizacijos procesai sunkiau pritaikomi.  Ypač džiugu, kad Lietuvos organizacijos vis mažiau bijo to, kas dar prieš kelis metus buvo jautri tema – jog robotai pasiglemš jų darbo vietas. Visi netrunka įvertinti atsivėrusias galimybe skirti jėgas kūrybiškesniam darbui – ten, kur labiausiai reikia žmogiškųjų gebėjimų“, – pažymi D. Kiauzaris.

 

Daugiau informacijos apie veiklos procesų automatizavimą